Draudikai griebiasi už galvos: gamta žvėrėja

Draudimo versle besisukančios įmonės konstatavo, kad gamta kasmet vis labiau žvėrėja ir tai didina žalą, kurią dėl klimato kaitos patiria gyventojai. Jie teigia, kad dėl to išmokos vis labiau auga. GRYNAS.lt domisi, ar gali atsitikti taip, kad ateis diena, kai draudikai dėl įsismarkavusios gamtos išvis atsisakys drausti mūsų turtą?

Kokios namų dalys nukenčia dažniausiai?

Kad Lietuvos klimatas keičiasi, GRYNAS.lt pripažino „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas. Anot jo, daugiausiai nuostolių buvo patirta 2005 ir 2010 metais, kai Lietuvoje fiksuotos labai smarkios audros, sugriovusios ir suniokojusios rekordiškai daug turto.

„Vertinant pastarųjų 10 metų statistiką, skaičiuojame, kad vien apdraustam gyventojų turtui gamtos jėgų sukelti nuostoliai siekė 30 mln. Lt. Būtent tiek atlyginome savo klientams už įvairius gamtos jėgų sukeltus nuostolius. Vidutiniškai per pastarąjį dešimtmetį per metus būstus apsidraudę klientai patiria 2,8 mln. Lt nuostolio. Viena žala vidutiniškai kainuoja 980 litų. Šiemet per pirmą pusmetį apsidraudusiems klientams dėl gamtos jėgų žalų jau atlyginome 2,2 mln. Lt.

A. Pilčicas

Visą kaltę dėl didelės žalos suversti prastiems orams negalima. Keičiantis klimatui turi keistis ir statybinių konstrukcijų montavimo normatyvai bei medžiagos.

Tad jei tokios tendencijos tęsis ir toliau, metai taip pat bus „rekordiniai“ gamtos žalų atžvilgiu. Palyginti su 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu, gamtos jėgos pirmąjį 2014 m. pusmetį gyventojus skriaudė dvigubai skaudžiau – tiek žalų skaičius, tiek nuostoliai yra dvigubai didesni. Šiemet per pirmą pusmetį registravome 2900 klientų pranešimus apie patirtą žalą. Tačiau neretai pasitaiko, kad antroji metų pusė gamtos jėgų atžvilgiu būna nuostolingesnė“, - sakė A. Gimbickas.

Jo teigimu, dažniausiai nuo gamtos jėgų nukenčia pastatai: apgadinama stogo danga, įvairūs stogo apdailos ir pastato elementai, sugriaunami arba sugadinami kaminai. Be to, smarkios liūtys sukelia vandens pratekėjimą į pastatus, kai apgadinamos ne tik lubos ar sienos, bet ir viduje esantys daiktai. O elektronikos prietaisus labai dažnai sugadina perkūnija. Didžiausia pastaraisiais metais už audros siautėjimą išmokėta žala siekė 100 tūkst. Lt. Galiausiai pašnekovas pripažino, kad bendrovės klientai, palyginti su 2002 – 2009 m., nuo audrų kenčia vis dažniau.

Ar esant tokiai tendencijai gyventojai dažniau draudžia savo turtą? A. Gimbickas teigė, kad standartiškai draudžiant turtą draudimas apima keturias pagrindines grėsmes: vandens rizika, ugnies rizika, vagystės ir gamtos jėgų rizika. Pašnekovas sakė, kad besidraudžiančiųjų skaičius kasmet vis didėja, tačiau, įmonės skaičiavimu, Lietuvoje apdrausta tik 22 proc. butų ir 53 proc. nuosavų namų.

Nors Lietuvos klimatas draudikams darosi vis nepatrauklesnis, tačiau pašnekovas sakė, kad kol kas neplanuojama nustoti drausti dėl žalos, kuri patiriama veikiant gamtos jėgoms.

Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius taip pat teigė, kad gamtos stichijos gyventojams padaro daugiau nuostolių. Jo teigimu, nuo vis dažniau pasitaikančių audrų dažniausiai nukenčia gyvenamųjų namų stogai ir apdailos lentelės. O dėl krušos labiausiai nukenčia pavėsinės ir panašūs plastiku dengti statiniai. Didesnė žala patiriama dėl šalia pastatų augančių medžių griūties.

„Vidutinė žala siekia apie 1600 Lt. Didžiausia išmoka nuo audros padarytos žalos siekė beveik 100 tūkst. Lt. Šiuo atveju buvo nuplėštas angaro stogas“, - atskleidė pašnekovas.

Audros paliečia ir automobilius

Jo manymu, pastaruoju metu iš tiesų daugėja stichinių nelaimių. O iš karto po jų, kai gyventojai patiria nemažų nuostolių, visuomet didėja norinčiųjų apsidrausti.

Visgi savo turtu turėtų rūpintis ir patys gyventojai. A. Gučius patarė žiemą visuomet pasirūpinti, kad ant stogo nesusidarytų didelis sniego sluoksnis. O statant naują būstą ar renovuojant jau esamą vertėtų pasirūpinti kokybišku apdailos tvirtinimu.

Ar galima tikėtis žalos atlyginimo, jei gamta sugadina automobilį? Pašnekovas tikino, kad apsidraudus KASKO draudimu žala atlyginama. Ir čia pat jis pažymėjo, kad dėl stichinių nelaimių padarytos žalos klientai kreipiasi palyginti retai. „Vertinant KASKO draudimą – tik 1 proc. visų įvykių yra stichijos padaryti nuostoliai“, - teigė „Gjensidige Baltic“ atstovas.

Tačiau A. Gimbickis teigė, kad nepalankūs gamtos reiškiniai ne taip jau ir retai sugadina automobilius: „KASKO draudimas apima ir gamtos jėgų rizikas, todėl atlyginama žala ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, ant automobilio nuvirsta vėtros nulaužtas medis ar automobilio kėbulas apgadinamas ledukų krušos. Pernai vasarą, rugpjūčio mėnesį, buvo tokia audra, kai tikrai netikėtai didelė dalis žalų buvo būtent krušos apgadinti automobiliai, nors įprastai esant didelei audrai didžioji dalis žalų registruojama gyventojų turtui, pastatams.“

Statybos turi taikytis prie klimato

Europos Bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas teigė, kad pernai įmonės turto draudime buvo registruotos 437 gamtos jėgų padarytos žalos. Vidutiniškai patiriama žala sudarė 2 tūkst. 100 litų. Didžiausia atlyginta žala dėl gamtos jėgų siekė daugiau nei 60 tūkst. litų. Tai buvo vienos bendrovės ūkinių pastatų stogo konstrukcijos.

Visgi jis pastebėjo, kad visą kaltę dėl didelės žalos suversti prastiems orams negalima. Pašnekovas įsitikinęs, kad keičiantis klimatui turi keistis ir statybinių konstrukcijų montavimo normatyvai bei medžiagos.

Pasidomėjus, ar dažnai gamtos anomalijos paveikia automobilius, A. Pilčicas tikino, kad 2013 metais transporto priemonių KASKO draudime buvo užregistruoti 113 įvykiai dėl gamtos jėgų padarytų žalų, o išmokų suma žaloms padengti sudarė daugiau kaip 281 tūkst. litų.