Dažnai skaitome ir klausome apie ekologinę gamybą Lietuvoje, tačiau dažniausiai informacija apsiriboja lietuviškomis naujienomis. O kaip yra Europoje? Su kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais susiduria europiečiai? Ir kur yra Lietuva ekologinės gamybos kontekste, lyginant su Europa?
Šiaurės Europos šalys
Artimiausia mūsų kaimynė Latvija - tokio pat dydžio kaip ir Lietuva, o jos gamtinės sąlygos labai panašios. Todėl ir jų problemos bei rūpesčiai labai panašūs į mūsų. Latvija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, pasiryžusi išsaugoti savo kultūrinį ir gamtinį paveldą ateities kartoms, todėl vienas iš jų rūpesčių yra plėtoti aplinkai draugiškus žemės dirbimo metodus, kurių vienas – ekologinė žemdirbystė.
Ekologinė gamyba Latvijoje, kaip ir pas mus, yra remiama. Vyriausybės parama ekologinės gamybos plėtrai nuolat didėja, todėl ir ekologinės gamybos plotai Latvijoje didėja sparčiau nei pas mus. Reikia pastebėti, latviai mus tiek sertifikuotais plotais, tiek ekologinės gamybos ūkių skaičiumi lenkia. Jei 1998 m. čia buvo sertifikuoti tik 39 ūkiai (Lietuvoje - 144), tai 2009 m. Latvijoje buvo sertifikuota 4218 ūkių ir perdirbėjų, o sertifikuoti plotai sudarė 9,8 proc. visų žemės ūkio naudmenų. O tai apie pusantro karto daugiau nei Lietuvoje. Pastebėta, kad Latvijos sertifikuotų plotų struktūroje vyrauja pievos ir ganyklos, po to javai, o daržovės, sodai ir uogynai, kaip ir pas mus, sudaro nedidelę dalį pasėlių.
Kita, tolimesnė, Lietuvos kaimynė - Estija ekologinės gamybos keliu žengia dar sparčiau. Estija, kurios teritorija 45,2 tūkst. km2, yra Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose, tad šalyje vyrauja lygumos, o aukščiausia Estijos vieta – Suur Munamägi (Didysis Kiaušinio kalnas), iškylantis 318 m. virš jūros lygio. Todėl šioje šalyje palankios sąlygos žemdirbystei. Tačiau dėl nuolat inetensyvėjančios žmogaus veiklos, šalyje vis didėja aplinkos tarša, todėl estai skatina ekologinę gamybą, kurios metodai draugiškesni gamtai. Ekologinės gamybos pradžia šalyje laikomi 1989 m., kai įsikūrė Estijos biodinaminė asociacija, kuri nuo 1990 m. ėmėsi ekologiškai ūkininkaujantiems organizuoti mokymo kursus. Sparčiai plėtrai nemažai reikšmės turi ir Vyriausybės parama.
Šiuo metu ekologiškai dirbami plotai Estijoje sudaro 9,6 proc. visų žemės ūkio naudmenų - tai geriausias rodiklis tarp naujųjų ES narių, o iš viso Estijoje 2009 m. buvo 1292 sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai, kurių bene pusė verčiasi gyvulininkyste. Estijoje, kaip ir Latvijoje, didelę sertifikuotų plotų dalį sudaro pievos, ganyklos ir žalienos, reikalaujančios mažiau priežiūros, o ekologinė gamyba šiose šalyse traktuojama kaip agrarinės aplinkosaugos priemonė. Todėl didžiausias eksporto potencialas siejamas su pieno ir mėsos gaminiais Sparčiausiai ekologinės gamybos plotai didėjo Saaremos ir Hiumos salose, kur daugiausia ir sertifikuojamos pievos, ganyklos. Kitose šalies dalyse vyrauja mišrus ekologinis ūkis, tačiau yra ir specializuotų - galvijus, avis, arklius, naminius paukščius, daržoves, vaistažoles ar uogas auginančių ūkių. Iš gyvulių daugiausia laikoma karvių, tačiau reikia pažymėti, kad Estijoje populiari ekologinė arklininkystė, kuri gerokai populiaresnė už, sakysim, kiaulininkystę. Estijos parduotuvėse ekologiškų produktų nedaug, nes daugiausia jais prekiaujama tiesiai iš ūkio. Be to, ekologiški produktai tiekiami ligoninėms, mokykloms, vaikų darželiams.
Vis labiau domimasi ekologine gamyba ir mūsų šiaurinėje Baltijos kaimynėje Suomijoje. Tai - nemaža valstybė. Jos teritorija - 338 tūkst. km2, truputį didesnė už Italijos ar Didžiosios Britanijos, o už Lietuvos net apie 5 kartus, tačiau žemės ūkio naudmenos užima tik apie 8 proc. teritorijos, o didžiausią šalies dalį, apie 71 proc. jos ploto, užima miškai. Tai šalis, kurią galime vadinti miškų valstybe. Suomių priežodis byloja: „Suomija be miško kaip meška be kailio“. Todėl suomiai siekia išsaugoti švarią gamtą ir gaminti sveikus maisto produktus ir intensyviai plėtoja ekologinę gamybą, o valstybė nuo 1990 m. įvairiais būdais ją remia. Pavyzdžiui, vien 2002 m. iš Žemės ir miškų ministerijos agrarinei aplinkosaugai skirtų 3,5 mln. eurų, 640 tūkst. eurų buvo skirta tyrimams ekologinės gamybos srityje.
Suomijoje žemdirbystei tinkama nedidelė šalies teritorijos dalis, tačiau žemės ūkis čia nėra podukros vietoje, o daugeliu rodiklių suomiai mus lenkia. Ekologiškai ūkininkauti Suomijoje pradėta tik prieš 25 metus, tačiau jau šiandien metinė ekologiškų maisto produktų apyvarta šioje šalyje siekia 62 mln. eurų, o 2009 m. Suomijoje buvo net 4343 ekologinės gamybos ūkiai, o sertifikuoti plotai sudarė 6,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis apie 33,7 ha. Pažymėtina, kad net 142012 ha šioje šalyje sertifikuotų plotų yra ekologinio statuso. Daugiausia ekologine gamyba Suomijoje verčiasi šeimos ūkiai, o apskritai ekologinę gamybą plėtoja 6,6 proc. šalies ūkių. Kadangi ekologinė gamyba šalyje skatinama kaip agrarinės aplinkosaugos priemonė, todėl didžiausią dalį, apie 39 proc., sertifikuotų plotų, Suomijoje sudaro ganyklos, apie 30 proc. pašariniai ir ankštiniai pasėliai.
Viena iš Suomijos šiaurinių kaimynių yra labai seną istorija turinti 387 tūkst. km2 ploto Norvegijos karalystė, nutįsusi per visą šiaurės vakarinę Skandinavijos pusiasalio dalį ir dar užimanti beveik 50 tūkst. salų ir salelių. Dėl savo ypatingos geografinės padėties ši šalis ir pavadinimą gavo: „Nord way“ - „Šiaurės kelias“. Klimatas Norvegijoje permainingas, o sąlygos žemdirbystei šioje šalyje nepalankios - dirbama žemė sudaro tik apie 2,5 proc. šalies ploto. Tačiau šalies biudžetas leidžia žemdirbius remti gerokai dosniau nei kitose šalyse, todėl šalies žemės ūkis patenkina beveik pusę šalies maisto poreikių.
Ūkininkų pajamų ir gyvenimo lygio užtikrinimas, patikimas gyventojų informavimas apie maisto produktus; gyventojų aprūpinimo aukštos kokybės ir saugiais maisto produktais užtikrinimas ir krašto kultūros bei kraštovaizdžio išsaugojimas – svarbiausi Norvegijos žemės ūkio tikslai. Todėl nuo 1990 m. šalyje imta rūpintis ekologine gamyba. Svarbiausias uždavinys remiant ekologinę gamybą yra pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkių rėmimas, jų negautų kainų ir papildomų kaštų kompensavimas. Taip pat kompensuojamas šių prekių pristatymas į prekybos tinklus. Nemažai pinigų yra skiriama ir kitoms priemonėms. Pavyzdžiui, mokymui, konsultavimui, tyrimams, marketingo plėtrai ir informavimui. Todėl ekologinė gamyba sparčiai plito ir 2010 m. buvo sertifikuota 47027 ha arba 4,7 proc. visų žemės ūkio naudmenų, ūkių skaičius siekė 3359. Metinė šalies ekologiškų produktų apyvarta tais pat metais sudarė 80 mln. eurų, o ekologiški maisto produktai - daugiau nei 1 proc. visų šalyje suvartotų maisto produktų. Pažymėtina, kad nors Norvegija ir nėra ES narė, ekologinė gamyba joje vykdoma vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis.
Islandija yra geografiškai labiausiai nutolusi nuo žemyno 103 tūkst. km2 ploto, Europos sala – valstybė Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje prie pat Šiaurės poliarinio rato. Todėl sąlygos žemės ūkiui Islandijoje nepalankios. Nors žemės ūkiui tinkama žemė šalyje užima apie 23 proc. teritorijos, bet tik apie 1000 ha dirbama žemė. Todėl žemės ūkis Islandijoje yra smulkiaprekis, auginamos pašarinės žolės, bulvės. Šiltnamiuose, kurie šildomi geotermine energija, auginami pomidorai, agurkai, kitos daržovės, o didžioji dalis – apie 2,3 mln. ha yra pievos ir ganyklos. Svarbiausia žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Gyvuliai auginami tiek pienui, tiek mėsai, tiek vilnai, dalis gyvulininkystės produkcijos eksportuojama.
Plėtodami žemės ūkį, islandai kartu stengiasi išsaugoti savo šalį, neužterštą sintetiniais junginiais, naudojamais žemės ūkyje, todėl Islandijos saloje labai propaguojama ekologinė gamyba. 2007 m. sertifikuoti plotai sudarė 6229 ha. Dėl šalies klimato specifikos per 50 proc. ekologinės gamybos ūkių susitelkę derlingesnėse, pietinės Islandijos žemėse. Ūkininkai taip pat plėtoja ekologinę gamybą apšildomuose šiltnamiuose, naudodami šilumą iš geoterminių gręžinių. Islandija nėra ES narė, tačiau ekologinę gamybą vykdo vadovaudamasi ES teisės aktų nuostatomis, tačiau diferencijuotų pagal pasėlių rūšis ar ūkininkavimo trukmę išmokų sistemos Islandijoje nėra. Žemdirbiai gauna paramą sudarę ilgalaikes sutartis. Atskirai remiami prekybos, tyrimų projektai, inspektavimo darbai.
Tarp pirmaujančių ekologinės gamybos srityje ir viena didžiausių Šiaurės šalių – Švedija, kurios plotas – 450 tūkst. km2, net apie septynis kartus didesnis už Lietuvos. Švedija charakteringa ir tuo, kad jos teritorija driekiasi iš pietų į šiaurę per tūkstantį kilometrų ir apima įvairias klimatines juostas. Jei pietinėje Švedijos dalyje klimatas panašus į Lietuvos, tai šiaurėje jos žemės jau siekia poliarinį ratą. Ten žiemos ilgos ir šaltos, o žiemą matomos šiaurės pašvaistės. Jei vakaruose šalies krantus skalauja Baltijos jūra, kurios pakrantė prie Švedijos labai išraižyta, su tūkstančiais salų ir salelių, tai šiaurės vakarinėje dalyje driekiasi ilga aukštų kalnų grandinė, kurių viršūnės iškyla daugiau nei 2000 m virš jūros lygio. Kadangi šalis kalnuota, žemdirbyste sąlygos čia ne visur tinkamos. Labiausiai žemdirbystei tinkama pietrytinė dalis, kur kraštovaizdis gana lygus, o šiltoji Golfo srovė lemia švelnesnį nei kitose šalies dalyse klimatą.
Švedai žemę brangina ir daug dėmesio skiria aplinkosaugai, o viena populiariausių agrarinės aplinkosaugos priemonių yra ekologinė gamyba. Jau 1999 m. šioje šalyje buvo sertifikuota 3350 ekologinės gamybos ūkių, su bendru 306,7 tūkst. ha plotu, taip pat 600 parduotuvių, 600 perdirbimo įmonių, 200 restoranų ir 17 tekstilės įmonių, o ekologiški maisto produktai šalyje sudaro 4,3 proc. visų suvartojamų maisto produktų. Didžiausias šuolis plėtojant ekologinę gamybą Švedijoje įvyko šaliai įstojus į Europos Sąjungą. Jei 1998 m. Švedijoje buvo sertifikuota 130 000 ha ekologinės gamybos plotų arba 4,6 proc. visų žemės ūkio naudmenų, tai dabar sertifikuoti plotai sudaro net apie 12 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o sertifikuotų ūkių skaičius siekia per 4600. Daugiausia, apie 50 proc., šalies sertifikuotų plotų užima pievos ir ganyklos, apie 30 proc. užima žalienos. Švedija yra trap šalių, plėtojančių ekologiškų produktų vidaus rinką. Daugiausia ekologiškų produktų parduodama stambiuose prekybos tinkluose - „Grona Konsum“, turinčiame 450 parduotuvių, kooperatyvą ICA, turintį 2100 parduotuvių ir kt., o ekologiško maisto tiekimu Švedijos mokykloms ir ligoninėms rūpinasi municipalitetai. Skatinant ekologinę gamybą, Švedijoje parengtos regioninės rėmimo programos, atsižvelgiant į to regiono specifiką, numatyta parama.
Danija – daug kuo artima Lietuvai. Jos sausumos plotas tik truputį mažesnis negu Lietuvos ir siekia 44 tūkst. km2, o gyventojų skaičius truputį didesnis – apie 6 milijonus. Danija tankiai gyvenama šalis, vidutinis gyventojų tankumas 120 žm./km2, o miestuose, kurie daugiausia nedideli, susitelkę trys ketvirtadaliai šalies gyventojų. Didelė šalies urbanizacija rodo, kad Danija yra išvystyta industrinė šalis. Tačiau Danija, kaip ir Lietuva, naudingų iškasenų gausa nepasižymi, todėl labai svarbią vietą šalies ekonomikoje, kaip ir pas mus, tebeužima žemės ūkis, o ekologinės gamybos srityje Danija tapo viena pirmaujančių ne tik tarp Baltijos jūros šalių, bet ir pasaulyje. Ekologiški maisto produktai Danijoje sudaro net 6,7 proc. – daugiausia Europoje, visų šalyje suvartojamų maisto produktų. Bendra metinė ekologiškų produktų apyvarta šioje šalyje siekia 580 mln. eurų, daugiau nei už 64 mln. eurų produkcijos danai eksportuoja.
Ekologinės gamybos ūkiai Danijoje, kaip ir tradiciniai, stambėja. Jei 2000 m. šalyje sertifikuoti 3478 ekologinės gamybos ūkiai, tai 2007 m. jų buvo jau tik 2835. Tuo tarpu sertifikuoti ekologinės gamybos plotai augo ir 2008 m. siekė 145 tūkst. ha arba 5,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Ekologinė gamyba Danijoje, kaip ir kitose šalyse, yra remiama. Subsidijos padeda ūkininkams steigti ir stiprinti savo organizacijas, keistis patirtimi ir gaminti ekologiškų produktų kiekius, pakankamus vidaus poreikiams tenkinti ir eksportui. Pažymėtina, kad Danijoje paplitęs ekologiškų produktų perdirbimas ūkiuose arba kooperatyvuose. Labai svarbus faktorius yra tai, kad Danijos gyventojai gerai informuoti apie ekologiškus produktus: apie 80 proc. gyventojų žino ekologiško produkto ženklą ir daugiau nei 60 proc. juo pasitiki. Nemažai ekologiškų produktų, iš kurių daugiau nei pusę sudaro. pieno produktai, danai eksportuoja į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją.
Vakarų Europos šalys
Airijos valstybė yra įsikūrusi Airijos saloje ir iš bendro 84,4 tūkst. km2 jos ploto užima 70,2 tūkst. km2. Airijoje, kaip ir Lietuvoje, gyvena panašus žmonių skaičius - 3,8 milijono. Airija, kaip ir Lietuva, išsidėsčiusi vienoje klimato juostoje. Tačiau Lietuva ir Airija yra gana toli viena nuo kitos ir daug kas ten visai kitaip nei pas mus. Tiesa, šioje šalyje, kaip ir Lietuvoje, vyrauja vieno tipo klimatas, tačiau jis čia jūrinis, todėl svečius dažniausiai Airija pasitinka lietingu oru ir, pabuvus joje kelias dienas, tampa suprantamas airių pajuokavimas, kad pas juos iš dešimties dienų tik vienuoliktąją nelyja. Tačiau dėl netoliese pratekančios šiltosios Golfo srovės, Airijos klimatas gerokai švelnesnis nei mūsų. Airijoje vyrauja, panašus į Lietuvos, kraštovaizdis: kiek akys užmato – kalvos kalvelės, o šiaurėje ir vakaruose dar prisagstytos ežerų ežerėlių. Neilgos, bet daugiausia laivybai tinkančios upės, pelkės, durpynai ir kiti vidaus vandenys užima per šeštadalį visos šalies teritorijos, tačiau miškais apaugę tik per 5,5 proc. šalies teritorijos. Mat viduramžiais, skatinant avininkystės plėtrą Britų salose, Airijoje buvo iškirsta dauguma miškų, kas padarė daug žalos jos gamtai.
Dar daugiau žalos Airijos aplinkai padarė chemikalų ir pesticidų naudojimas. Todėl paskutiniu metu Airijoje daug dėmesio skiriama aplinkosaugai, skatinami aplinkai draugiški ūkininkavimo būdai, populiari ekologinė žemės ūkio gamyba, kuri Airijoje yra traktuojama kaip agrarinės aplinkosaugos priemonė. 2009 m. pradžioje Airijoje buvo 1410 ekologine gamyba besiverčiantys ūkiai, o ekologinės gamybos plotai Airijoje tais metais sudarė 37662 ha arba 2 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Nors ekologiški produktai Airijoje 20–30 proc. brangesni už įprastinius, metinė ekologiškų žemės ūkio produktų apyvarta šalyje jau 2007 m. siekė 75 mln. eurų ir kasmet padidėja 20–30 proc. Didžiausią paklausą Airijoje turi ekologiški vaisiai ir daržovės – apie 45 proc., mėsa – 25 proc., pieno produktai – 10 proc. ir kt. Tačiau didžiausia dalis, net apie 80 proc., ekologinių ūkių verčiasi gyvulininkyste. Dar plėtojama ekologiška daržininkystė, sodininkystė ir kt.
Truputį kitokia padėtis yra Didžiojoje Britanijoje, kurioje ekologinis ūkininkavimas ne toks populiarus kaip Europos žemyninės dalies šalyse, tačiau ekologiškų produktų suvartojami nemaži kiekiai. Didžioji Britanija, išsidėsčiusi Atlanto vandenyno salose prie Europos krantų, plotu nelabai didelė, tačiau gyventojų skaičiumi viena didžiausių Europos šalių. Taip pat jos ekonomika – viena stipriausių pasaulyje ir nusileidžia tik JAV, Japonijai, Vokietijai, Rusijai. Tačiau dėl savo geografinės padėties ši šalis yra tarsi truputį izoliuota nuo žemyninės Europos, todėl ne visos iniciatyvos čia iš karto įsigali. Todėl ir ekologinis ūkininkavimas populiarėjo ne taip sparčiai, kaip žemyninėje Europos dalyje.
Didžiojoje Britanijoje ekologinių ūkių produkcija 30–50 proc. brangesnė nei įprastinė, tačiau 1998 m. joje tebuvo apie tūkstantis ekologinės gamybos ūkių, o bendras sertifikuotas ekologinei žemės ūkio gamybai naudojamas plotas tesudarė 1,6 proc. viso šalies dirbamos žemės ploto. Vis tik rinka darė poveikį ir sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sparčiai didėjo, ypač per paskutinįjį dešimtmetį ir 2009 m. buvo 7896 ekologinės gamybos ūkiai, o sertifikuoti plotai siekė 652 tūkst. ha arba sudarė 4,2 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje ekologiški maisto produktai sudaro apie 2 proc. visų šalyje suvartojamų maisto produktų, o metinė ekologiškų maisto produktų apyvarta siekia per 2,5 mlrd. eurų. Būdingas britams bruožas šioje srityje - ekologiškų daržovių auginimas ir pateikimas vartotojams visus metus. Britai siekia auginti ir pateikti ekologiškas daržoves vartotojams visus metus, o šviežių daržovių pateikimo vartotojams sezoną jų augintojai stengiasi pratęsti įvairiomis natūraliomis priemonėmis, naudodami saugyklas, šiltnamius, plėvelės priedangas ir kt. Užaugintą ekologišką produkciją ūkiai realizuoja ūkyje ar specializuotose parduotuvėse, per ekologinio žemės ūkio kooperatyvus ar pristato nuolatiniams vartotojams tiesiogiai. Pažymėtina, kad nors šioje šalyje ekologiniuose ūkiuose pagaminta produkcija 30–50 proc. brangesnė nei išauginta įprastiniame ūkyje, jos išauginama nepakankamai ir didesnė dalis, net apie 70 proc., į Angliją įvežama iš kitų šalių.
Prancūzija yra viena didžiausių Europos šalių - jos teritorija driekiasi nuo Šiaurės jūros iki Viduržemio jūros, todėl šalies kraštovaizdis labai įvairus. Rytinėje ir pietinėje dalyje stūkso kalnai, o Monblano viršukalnė (4 810 m) Alpėse yra aukščiausia Vakarų Europoje. Tuo tarpu jos žemumos, daugiausia tinkamos žemdirbystei, plyti keturių didžiųjų upių baseinuose: Senos šiaurėje, Luaros ir Garonės į vakarus ir Ronos, tekančios iš Ženevos ežero į Viduržemio jūrą.
Prancūzija turi pažangią pramoninę ekonomiką, našų ūkininkavimo sektorių ir užima šeštą vietą pasaulyje pagal savo ekonomiką (po JAV, Japonijos, Kinijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos). Kartu ji yra pirmaujanti žemės ūkio srityje, kadangi 90 proc. jos ploto dirbama. Prancūzija yra ir viena stambiausių ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojų: jei 2000 m. sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudarė 142224 ha, tai iki 2010 m. jie padidėjo iki 571815 ha, o ekologinės gamybos ūkių šalyje buvo per 25 tūkstančius. Tačiau šie rodikliai dar mažoki tokiai didelei šaliai – sertifikuoti plotai nesiekia nė 2 proc. žemės ūkio naudmenų. Šiuo metu metinė šalies ekologiškų produktų apyvarta siekia 1,9 mlrd. eurų, o ekologiški maisto produktai sudaro 1,2 proc. visų šalyje suvartojamų maisto produktų. Todėl šalies vyriausybė skatina agrarinės aplinkos apsaugos programas, ypač šiaurinėje Prancūzijos dalyje, kur vyrauja derlingesnės, bet jautresnės antropogeninei apkrovai žemės.
Ypač geras pavyzdys, kaip plėtoti ekologinę gamybą, yra „amžinoji“ Lietuvos kaimynė - Vokietijos Federacinė Respublika, įsikūrusi Europos centre. Nors šalies plotas tik 357 tūkst. km², jos kraštovaizdis labai įvairus. Nuo Šiaurės ir Baltijos jūrų toli į pietus driekiasi Šiaurės Vokietijos žemuma, kurią vėliau pereinanti į Vidurio Vokietijos kalnus su plynaukštėmis ir kalnagūbriais, o pietuose juos keičia Alpių prieškalnės ir Bavarijos Alpės. Vokietijoje naudingųjų iškasenų, palyginus, nedaug. Nepaisant to, Vokietijos ekonomika pagal pajėgumą yra pirmaujanti Europos Sąjungoje, o pasaulyje užima trečią vietą. Kartu šalyje gerai išvystytas žemės ūkis: žemės ūkiui panaudojama net 54,7 proc. žemės. Tačiau dėl intensyvios žmogaus veiklos, pastebėta vis didėjanti aplinkos tarša. Todėl šalyje sparčiai plinta ekologinė gamyba. Jau 2000 m. sertifikuoti ekologinės žemdirbystės plotai sudarė 3,2 proc., o 2008 m. šis kiekis jau peržengė 5,2 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. 2009 m. Vokietijoje buvo 29244 ekologiškai ūkininkaujantieji, o sertifikuoti plotai siekė netoli milijono hektarų. Vokietijos valdžia ir toliau skatina ekologinę gamybą, o šalies Ekologinio žemės ūkio plėtros koncepcijoje numatyta, kad ekologinis žemės ūkis turi apimti iki 20 proc. žemės ūkio naudmenų. Šiuo metu ekologiški maisto produktai Vokietijoje sudaro 3,1 proc. visų suvartojamų maisto produktų, o metinė ekologiškų produktų apyvarta siekia 6,59 mlrd. eurų.
Apie 60 proc. ekologiškų maisto produktų įsiveža Olandija, kurie pagal didžiausias šalies provincijas dažnai vadinami Olandija. Tai – nedidelė 41 526 km2 šalis pietrytinėje Šiaurės jūros pakrantėje. Čia dažni rūkai, per metus šalyje būna iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų, stiprūs vakarų vėjai. Olandai - tai tauta, kuri myli žemę ir jūrą, todėl žemės ir jūros tema olandui amžina. Iš to kilęs ir garsusis olandų posakis: „Dievas sukūrė žemę, o Olandiją – olandai“. Iš tiesų – net apie 40 proc. Olandijos teritorijos sudaro iš jūros, ežerų ir pelkių atimtos žemės. ...Jau prieš 2 tūkstančius metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių, o po tūkstantmečio Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė ir apsauginiai pylimai (olandiškai – „dam“). ...Dabar visoje vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose įrengta kopų ir pylimų sistema, todėl neatsitiktinai šis žodis yra daugelio Niderlandų miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Nepaisant daugiametės žmogaus veiklos, Olandijos Šiaurės jūros pakrantė ir šiandien žavi nuostabiu vandens ir pievų, augalijos ir gyvūnijos deriniu. Olandijos įžymybė – Vedų jūra (Waddenzee). Tai įlanka tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės, ištįsusi daugiau kaip 488 km nuo Helderio Olandijoje iki Skalingeno pusiasalio Danijoje, ir yra viena plačiausių ir derlingiausių pelkėtų vietovių visoje Europoje. Vandens gylis čia nuo 2 iki 3 m, o plačios smėlėtos seklumos ir užliejamos zonos, nedidelės smėlėtos juostos, sūraus vandens pelkės yra atskirtos pakrantės salų grandine nuo Šiaurės jūros. Vadenzė, kaip ir mūsiškis Ventės ragas, yra paukščių karalystė.
Atlanto jūrinis klimatas, lemiantis šiltas žiemas ir vėsias vasaras, palankus žemdirbystei, todėl šios šalies žemės ūkis yra vienas pirmaujančių pasaulyje, o svarbiausia - Olandija tarsi didžiausias pasaulyje gėlynas. Gėlių jūra polderiuose ir „stikliniai gėlynai“ aplink Hagą yra būdingi tik šiai šaliai. Pagal gėlių eksportą, kuris duoda 4 proc. eksporto vertės, Olandija pirmoji pasaulyje: jai tenka 60 proc. pasaulinio eksporto. Alsmerio, Harlemo, Leideno gėlių aukcionai - didžiausi pasaulyje. Kasdien čia parduodama iki 20 mln. tulpių, rožių ir kitų gėlių. Tačiau ir čia žmogaus įsikišimas į gamta turi neigiamų pasekmių, o pietinė Šiaurės jūros pakrantė jau daugiau nei 100 metų jaučia pramonės spaudimą. Todėl paskutiniu metu Olandijos Vyriausybė daug dėmesio skiria aplinkai išsaugoti, Vyriausybės strategijoje numatyta plėsti ekologinės žemdirbystės. Šių priemonių dėka, šalyje nuolat didėja ekologinės gamybos plotai. Jei 2000 m. Olandijoje buvo sertifikuota 26870 ha ekologinės gamybos plotų, tai 2010 m. šie plotai siekė 47450 ha arba 2,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų, ekologine gamyba vertėsi 2616 subjektų. Tačiau to mažoka. Nors Olandijoje per metus parduodama ekologiškų maisto produktų už 495 mln. eurų ir jie sudaro 1,9 proc. visų suvartojamų maisto produktų, tačiau apie 60 proc. ekologiškų maisto produktų į šią šalį įvežama.
Į pietus nuo Olandijos - Belgijos Karalystė, įsikūrusi tarp Nyderlandų, Vokietijos, Liuksemburgo ir Prancūzijos. Nors šalis plotu perpus mažesnė už Lietuvą – jos plotas 30,5 tūkst. km2, tačiau jos kraštovaizdis labai įvairus. Šiaurės jūros pakrantėje - 67 kilometrų ilgio pajūris ir žemumos, centrinėje dalyje kalvos, o pietryčiuose miškingos Ardėnų aukštumos su retsykiais išsibarsčiusiais ūkiais. Upė Masas dalija šalį perpus. Į šiaurę iki pat jūros driekiasi derlingos lygumos. Į pietus nuo Maso eina Ardėnų kalnai, o aukščiausias taškas: Signal de Botrange (694 m).
Belgija priklauso „Žemųjų šalių“ regionui, kurį taip pat sudaro Nyderlandai ir Liuksemburgas. Žemosios šalys yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas. Todėl šios šalies žmonės rūpinasi saugiu maistu ir ekologiški produktai čia vis populiarėja. Paskutiniuoju metu Belgijoje parduodama ekologiškų maisto produktų už 283 mln. eurų kasmet, kas sudaro net apie 1,9 proc. visų šalyje sunaudojamų maisto produktų. Deja, net apie 60 proc. ekologiškų maisto produktų šiai šaliai tenka įvežti, nes ekologiškai ūkininkaujančių Belgijoje, palyginus, labai nedaug. 2010 m. ekologine gamyba Belgijoje vertėsi tik 1662 ūkio subjektai, o sertifikuoti plotai tesudarė 30410 ha arba 2,4 proc. visų žemės ūkio naudmenų.