EP rinkimų programų apžvalga: kam klimato kaita rūpi mažiausiai

Europos Parlamento (EP) rinkimams artėjant peržiūrėjome visų dešimties rinkimuose dalyvaujančių partijų rinkimų programas, kad žinotume, ką teigia ir kartais – ką nutyli apie klimato kaitą, savo rinkimų programose partijos, siekiančios mūsų vardu priiminėti sprendimus dėl ES ateinančius penkerius metus. Jose ieškojome partijų nuostatų apie klimato kaitą, AEI, energijos efektyvumą, atmosferos taršos kontrolę, europinius elektros tinklus, aplinkai draugišką transportą ir kitus aspektus.

Labiausiai orientuoti - žalieji, mažiausiai - lenkai ir rusai

Mūsų džiaugsmui, net septyniose iš dešimties EP rinkimų programų buvo paminėta klimato kaita, penkiose – AEI, o energijos efektyvumas ar renovacija – dar penkiose. Tačiau rinkimų programos vertę sudaro ne tai, ar paminėti mums svarbūs raktiniai žodžiai, o tai, ar programų prioritetai ir siekiai prisidės prie pasaulinio atšilimo stabilizavimo 2°C ribose. Vienokių ar kitokių sąsajų su klimato kaita galima buvo aptikti visose, išskyrus vieną, programose.

Bandant sugrupuoti politines partijas pagal tai, ar jos pasisako už klimatui draugišką politiką galima išskirti du polius. Kaip ir buvo galima tikėtis, aiškiausiai į klimato kaitos švelninimą ir žaliąją ekonomiką buvo orientuotos Lietuvos žaliųjų partija bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ir nors kiek nusivylėme, nes susipažinus su šių partijų politinėmis programomis, tikėjomės, kad ir EP rinkimų programos bus platesnės ir nuoseklesnės, šias abi partijas drąsiai galima įvardinti kaip klimatui draugiškos politikos lyderes, pasisakančias už ambicingus siekius.

Autoriaus citata

Iš EP narių balsavimo dėl klimato kaitos analizės aišku, kad lietuviai tik 56% atvejų balsavo už ambicingą klimato kaitos politiką, o tai – žemiau nei bendras EP balsavimo vidurkis.

Tiesa, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga teigia pritarianti skalūnų dujų tyrimams ir bandymams, laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų, tad jos programa yra kiek nuosaikesnė.

O kitame poliuje – Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio
blokas“, kurio programa yra visiškai indiferentiška klimato kaitai, joje nėra jokių užuominų net į energetikos klausimus, kas, turint galvoje, kad būtent Lenkų rikimų akcija turi LR Energetikos ministerijos portfelį, yra kiek netikėta.

Kitų partijų programos su savo nuostatomis yra kažkur per vidurį – visose galima įžvelgti tiek klimato kaitai draugiškų aspektų, tiek kritikuotinų dalykų. Tarp šių programų paminėtina Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri pabrėžia problemos globalumą, ES lyderystę pasaulyje. Klimatui draugiškas nuostatas išsakė Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos, Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai.

Kas sukėlė klausimų?

Bendras įspūdis yra toks, programose trūko nuoseklumo ir konkretumo kalbant apie klimato kaitą, neišsakyta kokioms klimato kaitos švelninimo priemonėms bus taikomas prioritetas, kaip tai bus integruota į energetikos sektoriaus prioritetus. O, pavyzdžiui, Tautininkų sąjungos programoje sąsajas su mums rūpimais kausimais galima buvo tik įžvelgti.

Atsargiai reikėtų vertinti keleto partijų išsakytus siekius mažinti energijos ir kuro kainas: Darbo partija kalba apie energijos kainos mažinimą pramonei, Liberalų ir centro sąjunga – apie geresnes derybas dėl iškastinio kuro kainos ir automobilių kuro akcizo mokesčio mažinimą. Galbūt šiomis priemonėmis ir siekiama skatinti ekonomikos konkurencingumą, galbūt – energijos ir kuro kainos mažinimą galutiniams vartotojams, tačiau dera atminti, kad klimato kaitai draugiškoje
ekonomikoje pirmiausia dėmesys turi būti skiriamas efektyviam energijos naudojimui, o netaikant viso komplekso priemonių ir trūkstant šio esminio elemento, energijos ir kuro kainos mažinimas pats savaime skatina dar didesnį energijos išteklių, didžiąja dalimi – iškastinio kuro, naudojimą ir aplinkos teršimą.

Neigiamai nuteikia Liberalų sąjūdžio noras aplinkosaugos srityje mažinti finansinę ir administracinę naštą verslui ir bendrai nepritarti naujų mokesčių įvedimui ES lygiu, o programoje nesant paaiškinimo apie kokius konkrečius klausimus ir atvejus kalbama, laikytumėme tai net klimatui nedraugiška nuostata. Kaip žinia, verslo apmokestinimo dėl padaromos žalos aplinkai, pvz. poveikio klimato kaitai, mažinimas bei administracinės atskaitomybės silpninimas tik trumpuoju periodu pagerintų verslo finansinius srautus, tačiau ilgainiui gilintų aplinkosaugines krizes ir sudarytų nepalankias sąlygas tiek verslui, tiek žmonių gerovei. Negalima ignoruoti fakto, kad laisva rinka negali efektyviai spręsti visų problemų, ir yra daug atvejų, kai tinkamas valstybės reguliavimas duoda daugiausia naudos visuomenei mažiausiais kaštais.

Džiugu matyti, kad dešiniųjų partijų programose randame aiškiai įvardintą norą investuoti į švietimą, į naujas technologijas. Lieka tik tikėtis, kad ilgainiui suprasime, jog klimato kaitos ir aplinkosaugos problemas taip pat būtina spręsti įsikišant į laisvą rinką, ir pagrįstai motyvuojant teršėjus mokėti tikrąją kainą už savo veiklą, bei tą veiklą keisti.

Klimato kaita, kaip ir daugelis aplinkosaugos problemų, nėra sureguliuojamos Adamo Smito nematoma laisvos rinkos ranka, nes teršėjai teršia gaudami naudą sau (pigesnį produktą), o klimato neigiama poveikį dalijamės visi po lygiai – tai vadinama bendruomeninė problema.

Prieš balsuodami, gerai pagalvokite

Tai – mūsų įžvalgos, susipažinus su visų partijų EP rinkimų programomis. Be abejo, kad partijos rinkimų programa negali aprėpti visų klausimų, tad, atiduodant savo pritarimą ir balsą vienai ar kitai
politinei partijai, reikia pasikliauti ne tik programomis, bet ir daugeliu kitų dalykų, kaip antai, kokią poziciją palaikė politikai vienu ar kitu jums aktualiu klausimu praeityje. Pavyzdžiui iš Climate Action Network – Europe parengtos 2009–2014 m. EP narių balsavimo dėl klimato kaitos analizės aišku, kad lietuviai tik 56% atvejų balsavo už ambicingą klimato kaitos politiką, o tai – žemiau nei bendras EP balsavimo vidurkis. 

Autoriaus citata

Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“ programos yra visiškai indiferentiškos klimato kaitai. Jose nėra jokių užuominų net į energetikos klausimus, kas, turint galvoje, kad būtent Lenkų rikimų akcija turi LR Energetikos ministerijos portfelį, yra kiek netikėta.

Kita vertus, nederėtų pamiršti, kad Europos Parlamento nariai visų pirma turi atstovauti savo rinkėjams ir tai, kaip jie balsuoja nulemia ir asmeninės jų nuostatos. Prieš rinkimus 9 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos vykdė akciją, kurios metu jau daugiau nei trečdalis kandidatų į EP pasirašė pasižadėjimus dėl klimato kaitos, kuriame įsipareigojo remti ambicingą klimato kaitos švelninimo politiką: mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, skatinti atsinaujinančią
energetiką bei energijos efektyvumą.

Šios akcijos rezultatai daugeliu atvejų parodo asmeninę politikų nuomonę, iniciatyvą ir įsipareigojimus dėl klimato kaitos savo rinkėjams. Pamatyti ar jūsų favoritas palaiko ambicingą klimato kaitos politiką galite čia.

Suprantame, kad sprendžiant, kam atiduoti savo balsą per Europos Parlamento rinkimus, svarbus ne tik klimato kaitos klausimas – balsuojame už mums patinkantį sąrašą įvertindami daugelį kriterijų.  Tačiau besikeičiantis klimatas veikia vis daugiau gyvenimo sričių, tiek socialinę, tiek ekonominę gerovę, tad verta jau šiandien atsižvelgti ir į politikų toliaregiškumą.

Su išsamia 2014 m. EP rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų rinkimų programų galite susipažinti čia.