Europos Komisija ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai šiandien išdėstė, kaip ES toliau konstruktyviai imsis veiksmų Arktyje. Arkties regionas – itin svarbus pasaulio aplinkai. Klimato kaitos problema Arkties regione dramatiškai didėja, pokyčiai matyti kasmet, įtaka regiono ekosistemoms ir tradiciniam vietos gyventojų gyvenimo būdui – didžiulė. Kartu dėl sparčiai tirpstančio vandenyno ledo ir technologijų pažangos regione atsiranda naujų ekonominių galimybių, kaip antai laivininkystės, kasybos, energijos gamybos ir žuvininkystės srityse. Nors pasaulio ekonomikai ši veikla naudinga, ją vykdant būtina laikytis atsargumo ir užtikrinti tvarumą – jei nebus laikomasi griežčiausių aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiamam Arkties regionui gali būti padaryta dar daugiau žalos.
Pagal šiandien priimtą strategiją, kuri apibendrinta trimis žodžiais – „žinios, atsakomybė ir dalyvavimas“, numatyta imtis apčiuopiamų veiksmų, kaip prisidėti prie mokslinių tyrimų ir tvaraus vystymosi regione bei skatinti aplinkai nekenksmingas technologijas, kurias būtų galima naudoti laivybos ir kasybos srityse. Kartu apžvelgiama ES veikla Arktyje nuo 2008 m. Pavyzdžiui, ES per pastarąjį dešimtmetį ES moksliniams tyrimams Arktyje skyrė 20 mln. EUR per metus ir į regiono tvarų vystymąsi nuo 2007 m. investavo daugiau negu 1,14 mlrd. EUR.
ES vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Catherine Ashton sakė: „Imdamiesi šiandien pristatytų veiksmų norime parodyti pasauliui, kad ES rimtai nusiteikusi įgyvendinti su Arkties regionu susijusius įsipareigojimus. Pokyčiai Arkties regione mus skatina dar skubiau kovoti su klimato kaita ir Europos Sąjungai tampa vis svarbesni strateginiu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu. ES siekia teigiamai prisidėti prie Arkties valstybių bendradarbiavimo ir atsižvelgti į Arkties vietovėse gyvenančių čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių poreikius.“
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki pažymėjo: „Arktyje sparčiai vyksta svarbūs pokyčiai ir atsiranda galimybių šioje pažeidžiamoje pasaulio dalyje vykdyti naują ekonominę veiklą. Atsiranda su aplinkos apsauga susijusių uždavinių ir galimybių, į kuriuos dėmesys kreiptinas pasauliniu lygmeniu. ES veiksmai gali būti itin naudingi mokslinių tyrimų, finansavimo, kovos su pasaulio klimato atšilimu ir ekologiškesnių technologijų plėtojimo srityse. Tai ES integruotos jūrų politikos pagrindas – bendromis pastangomis prisidėti prie tvaraus jūrų valdymo.“
Vyriausioji įgaliotinė C. Ashton ir Komisijos narė M. Damanski šį pavasarį lankėsi Arkties regione: C. Ashton – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje, įskaitant Svalbardą, o M. Damanaki – Grenlandijoje.
Komunikate nustatytos šios veiksmingą Arkties valdymą remiančios priemonės:
- mokslinių tyrimų Arktyje rėmimas pagal Komisijos pasiūlytą 80 mlrd. EUR vertės mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;
- paieškos ir gelbėjimo pajėgumų Arktyje didinimas paleidžiant naujos kartos stebėjimo palydovus;
- kovos su klimato kaita veiksmų stiprinimas;
- ES finansavimo galimybių naudojimas, siekiant užtikrinti kuo tvaresnį Arkties regiono vystymąsi, kuris būtų naudingas vietos bendruomenėms ir čiabuvių tautoms;
- aplinkai nekenksmingų technologijų, kurias Arktyje galėtų naudoti gavybos pramonė, skatinimas ir plėtojimas;
- dvišalio dialogo Arkties klausimais su Kanada, Islandija, Norvegija, Rusijos Federacija ir JAV stiprinimas, be kita ko, prašymas suteikti nuolatinio stebėtojo statusą Arkties taryboje;
pastangų palaikyti reguliarų dialogą su čiabuvių tautų organizacijų atstovais ES politikos ir programų klausimais stiprinimas.
Iš viso komunikate numatyti 28 veiksmai.
Svarbiausi komunikato aspektai:
- Klimato kaita. ES, einanti teisingu keliu siekdama Kioto protokolo tikslų, teisės aktuose nustatė tikslą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc. ir tebesiekia įgyvendinti ilgalaikį įsipareigojimą išmetamųjų dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 80–95 proc.
- Tvarus vystymasis. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ES skiria daugiau kaip 1,14 mlrd. EUR ES priklausančio Arkties regiono ir gretimų teritorijų ekonominiam, socialiniam ir aplinkos potencialui plėtoti.
- Moksliniai tyrimai. ES per pastarąjį dešimtmetį moksliniams tyrimams Arktyje skyrė daugiausia – apie 200 mln. EUR – lėšų.
Europos Parlamentas ir ES valstybės narės dabar raginamos pareikšti nuomonę apie siūlomus veiksmus. Komunikatu taip pat pradedamas dialogas ir konsultacijos su Arkties valstybėmis, čiabuvių tautomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant tobulinti su Arkties regionu susijusią ES politiką.
Pagrindinės aplinkybės
2005–2010 m. laikotarpis Arkties regione užregistruotas kaip šilčiausias ir prognozuojama, kad per artimiausius 30–40 metų Arkties vandenynas vasarą nebeužšals. Dėl sparčių pokyčių gali atsirasti galimybė naudotis didžiuliais gamtos ištekliais, kaip antai nafta ir dujomis, taip pat gali atsiverti laivininkystės keliai, padėsiantys sutaupyti laiko ir lėšų vykdant Europos ir Azijos tarpusavio prekybą. Arkties taryba yra pagrindinis tarptautinis forumas, kurio užduotis – užtikrinti tvarų Arkties vystymąsi ir aplinkos apsaugą.
Arkties tarybos narės yra Arkties valstybės (Kanada, Danija, atstovaujanti Grenlandijai ir Farerų saloms, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija ir JAV). Čiabuvių bendruomenių organizacijos yra nuolatinės Arkties tarybos narės. 2008 m. Europos Komisija ES vardu pateikė prašymą dėl stebėtojo statuso, 2011 m. šis prašymas darkart patvirtintas. Tikimasi, kad sprendimą dėl šio prašymo Arkties taryba priims ministerijų atstovų susitikime 2013 m. gegužės mėn. Kirunoje.