Trečiadienį Europos Parlamente buvo balsuojama dėl ilgalaikės ES finansinės perspektyvos, ES energetikos veiksmų plano iki 2050 ir kitais klausimais. Nuo pirmadienio tęsėsi debatai plenarinėje sesijoje ES 2014-2020 biudžeto ir energetikos klausimais. Nors energetikos veiksmų planas ir ne teisiškai įpareigojantis dokumentas, tačiau jis turi didelę įtaką kaip toliau bus formuojama energetikos ir klimato kaitos politika Europos Sąjungoje.

ES Parlamentas be pertraukos posėdžiavo ištisas valandas. Dėl ilgalaikės ES finansinės perspektyvos Europos parlamentarai priėmė rezoliuciją, kad ilgalaikį ES biudžetą priims tik su tam tikromis išlygomis, tačiau net nespėjus nubalsuoti dėl energetikos veiksmų plano nualpo sesijai pirmininkaujantis ES Parlamento viceprezidentas Georgios Papastamkos. Plenariniame posėdyje prasidėjo sumaištis. Sesija atidėta iki ketvirtadienio.
Georgios Papastamkos

Lietuvai atstovaujanti Europos Parlamentarė Radvilė Morkūnaitė savo socialiniame tinklapyje nuogąstavo dėl ES Parlamento sesijos darbo sąlygų, mat į plenarinį posėdį neleidžiama neštis vandens ar maisto.

Apie ES energetikos veiksmų planą iki 2050

Europos Sąjunga didžiąją dalį energijos importuoja, tad energetinė nepriklausomybė ilgalaikėje perspektyvoje yra viena iš pagrindinių ES prioritetų. Kadangi energetikos ateities poreikius ir tiekimo galimybes sunku prognozuoti, ES energetikos veiksmų plane iki 2050 pateikiami įvairūs scenarijai ir nagrinėjama, koks kiekvienu atveju galėtų būti energetikos sistemos modernizavimo poveikis, kokių kiltų problemų ir atsivertų galimybių. Atsižvelgiama į galimus anglies dioksido kainų, technologijų ir tinklų pokyčius. Planas pabrėžia bendros energijos rinkos svarbą, norint pažaboti kainų kilimą ir užtikrinti patikimą tiekimą. Ši rinka turėtų būti baigta kurti iki 2014 m.

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Ekspertų duomenimis, savo įsipareigojimus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc. iki 2020 metų, Europos Sąjunga nesunkiai pasieks, tad ES Komisija siūlo stiprinti vidutinio laikotarpio įsipareigojimus ir didinti ŠESD mažinimo tikslus iki 2030 metų.

Derinant energetinės nepriklausomybės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslus svarbu pasirinkti teisingą energijos šaltinių derinį ir užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą bei kuo daugiau energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių. Plane taip pat pabrėžiamas energekos infrastruktūros modernizavimas.

ES energetikos veiksmų plano tekste taip pat numatyta ir galimybė koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą. ES ATL rinka, kurios vertė, Bloomberg duomenimis, 2012 metais buvo 61 milijardas Eurų yra laikoma vienu iš principinių ES klimato kaitos politikos instrumentų. Dėl didžiulio apyvartinių taršos leidimų pastaraisiais metais, ATL kaina ir tuo pačiu ir teršimo šiltnamio efektą sukeliančių dujomis kaina smuko, tad siūloma pritarti ES Komisijos siūlomiems sistemos pakeitimams ir užtikrinti jos funkcionalumą subalansuojant apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.