Panaudoja likučius
Ji pasakoja, kad yra ne vienas geras būdas panaudoti daržovių likučius, ir nesupranta, kodėl jie turėtų keliauti į šiukšlių dėžę.
„Kažkada socialiniuose tinkluose pamačiau, kad daugumą daržovių lupenų galima sunaudoti, o kadangi aš daug gaminu, visi daržovių galiukai, lupenos keliauja į šaldymo kamerą. Kai verdu sultinius visa tai apkepinu arba ne ir užpylusi vandeniu išverdu.
Tą patį darau ir su kokiomis pavargusiomis daržovėmis, kurios yra šaldytuve, matau, kad jų nespėsiu sunaudoti arba jos jau atrodo nepatraukliau, tačiau dar yra geros.
Sąmoningai peržiūriu ir prieskonių skyrelius, nes dažnai būna visko pripirkta ir pamiršta. Nors prieskoniai galioja ilgiau, bet kad jie būtų naudojami, visada sultiniams imu ir, pavyzdžiui, kokių gvazdikėlių, kurių turėjau likusių.
Kai žinau, kad gaminsiu sriubą, troškinį, sultinį, dažniausiai parduotuvėse pasidairau atpigintų daržovių, kurios galbūt nėra reprezentatyvios išvaizdos. Jas susirenku, su mintimi, kad tai nebūtų išmesta, jei niekas nenupirks. Man tikrai nėra nepatogu tai pirkti“, – pasakoja Fausta Marija Leščiauskaitė.
Laidų vedėja tęsia: „Naudoju daug daržovių, jų vienokių ar kitokių namuose visada yra. Labai mėgstu tokį patiekalą, kur apačioje dedamas jogurtas, kuris yra sūrus, su česnaku, žalumynais, ant jo – daržovės, kiaušiniai ir viskas apliejama sviesto padažu su rūkyta paprika. Tai tos daržovės varijuoja, dedu kas yra. Visada namie turiu bazinių produktų, o ką su jais panaudoji ne taip svarbu.
Gaminu tokį patiekalą iš pupų ar lęšių. Visada jų turiu. O tada pridedu, kas yra – špinatų, brokolio, kopūsto ar pan.“
Ji sako, kad kai kuriuos produktus, kai jų nėra, galima pakeisti kitais: „Pavyzdžiui, vietoj kiaušinių kepiniams tinka avinžirnių skystis.“
Atsispiria pagundoms
Ji sako, kad apsipirkti eina retai ir neskuba tenkinti kiekvieno spontaniškai kilusio noro.
„Aš neturiu tokio dalyko, kad kažko panorau ir bėgu į parduotuvę.
Žinoma, būna retų išimčių, bet paprastai stengiuosi nusipirkti maisto (kartais planuoju patiekalus, kartais ne), o tada prieš kitą pirkimą – ištuštinti šaldytuvą, suvartoti greitai gendančius produktus. Dabar ruošiuosi išvykti atostogų, mano planas – jeigu įmanoma nieko nepirkti.
Matau, kad kai kurių produktų dar yra, kažką norėtųsi nusipirkti, bet kita vertus įsijungia kūrybiškumas – kaip galiu turimus produktus panaudoti nepirkdama naujų. Vis tiek visko nespėsiu suvartoti ir kažkas suges“, – pasakoja laidų vedėja ir sako nepamenanti, kada paskutinį kartą teko išmesti maistą.
Paklausta, ar kartais nekyla noras nusipirkti kažko kito, net jei namuose laukia jau pagaminta vakarienė, pašnekovė atsako:
„Manau, kad neblogai gaminu, man gana aiškios maisto gamybos taisyklės, yra daug būdų kaip panaudoti vieną ar kitą produktą vietoje to, kurio galbūt neturi po ranka. Pavyzdžiui, dabar kepiau lietinius, neturėjau pieno, bet turėjau šiek tiek grietinėlės, ją tiesiog atskiedžiau vandeniu. Yra būdų išsisukti, taigi taip ir padariau.
Jei reikia, patiekalus kažkiek pakeičiu, man neatrodo, kad jie turi būti tiksliai tokie, kaip parašyta pagal receptą. Tikrai nesu iš tų, kurie į patiekalą deda bet ką, bet tiesiog yra kažkoks pajautimas ir viskas išeina gerai.
Man atrodo, kad jei kažko specifinio staiga užsinoriu, kokio greito maisto, šokolado, tai reiškia, kad tiesiog noriu valgyti arba tai susiję su patiriamomis emocijomis, todėl stengiuosi kitaip šitą klausimą spręsti.“
Mąstymo klausimas
Paklausta, ką mano apie tai, kad žmonės neretai likučių suvartojimą laiko nepritekliaus ženklu ir tuo baisisi, Fausta Marija Leščiauskaitė atsako – jie turi kompleksų.
„Man atrodo, kad mes dažnai nuvertinam gerą, maistingą maistą ir geriau pasirenkam kažkokias dešreles, neduok dieve bus kruopos. Atsimenu, kažkada buvo renkama parama Ukrainai ir kažkas parašė tipišką komentarą: o kas mums, lietuviams. Tada parašiau: jei jums trūksta maisto, sakykit atsiųsiu kažkokį bazinį paketą, kruopų ir pan.
Ir tas žmogus parašė – aš ne gyvulys, kruopų nevalgau. Ir aš pagalvojau – oho. Nes aš kruopas valgau tikriausiai kas antrą dieną. Taip pat valgau, ką kažkas gal pavadintų atliekomis (daržovių likučius). Bet mano racione yra ir ikrų beveik kasdien.
Manau, žmonės, kurie šlykštisi normaliu maistu, kruopomis, likučius vadina atliekomis, turi savivertės problemų ir nemoka gaminti skaniai“, – kalba ji.
Laidų vedėja sako neskaičiuojanti porcijų, maisto tiesiog nelieka, o jei kažko valgomo gauna dovanų, dalijasi su kaimynais, bendradarbiais: „Ne tiek dėl to, kad nesuvalgyčiau, bet man smagu pasidalinti.“
Ji pasakoja žinanti ir žmonių, kurie nevalgo to paties patiekalo antrą dieną.
„Man tai atrodo toks prasimanymas, kad gėda daryti kažką, nors jie net nesupranta kodėl tai blogai. Aišku, jeigu maistas sugedęs, tu jo nevalgai, bet jei jis geras, nesuprantu, kodėl turėtum išmesti. Valgai kol suvalgai.
Pirkdama žiūriu datas ir nesirenku produkto, kuris baigs galioti rytoj, jeigu aš negaminsiu iš karto.
Ir mano šeimoje visada visi valgė ir antros dienos sriubą, ir trečios, jei tik jos lieka. Mano senelis, žinau, nelabai mėgdavo antrą dieną valgyti tą patį, bet manau tai labiau yra kompleksas, kai žmonės ilgą laiką būna skurde ir tada labai bijo to, ką teko patirti.
Pateiksiu kitą pavyzdį – žmonės, kurie gyvena labai skurdžiai, visur nori važiuoti automobiliu. Jie nenori vaikščioti, nes tai ūbagų reikalas. Bet turtinga visuomenė kaip tik pradeda vis daugiau vaikščioti, nes ji supranta, kad tai sveika. Panašiai, manau, ir su maistu. Galiausiai suprantam, kad neverta jo mėtyti, nieko blogo ir antros dienos maistą valgyti ir tai visiškai nėra gėdinga“, – pridėjo moteris.