Gamtos taršą siūloma prilyginti karo nusikaltimams

Europos Sąjungos piliečiai pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama, jog didelio masto gamtą žalojančios veiklos būtų prilygintos nusikaltimams taikai, žmogiškumui bei karo nusikaltimams. Iniciatyvos autorių vartojamas terminas „ekocidas“ yra apibrėžiamas kaip didelė žala ekosistemoms ar jų visiškas sunaikinimas.

GRYNAS.lt savo skaitytojus supažindina su šia iniciatyva bei atskleidžia, kodėl ekocido pripažinimas tarptautinėje teisėje svarbus ir Lietuvai.

Dėl „namų naikinimo“ kaltos ir skalūninių dujų gavybos kompanijos

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse nerimsta aistros dėl skalūninių dujų gavybos. Kasdien pasirodo vis naujų straipsnių su įrodymais dėl šio proceso daromo neigiamo poveikio aplinkai. Tačiau kompanijos, užsiimančios šia veikla Jungtinėse Valstijose, kur skalūninių dujų gavyba yra labiausiai išplėtota, nepripažįsta, jog gavybos procesai teršia orą ir vandenį, kenkia šalia gyvenančių žmonių sveikatai.

Gyventojams už pasižadėjimą nekalbėti apie gavybos procesus išmokamos kompensacijos leidžia kompanijoms nuslėpti tikruosius problemos mastus. Aktyvistų teigimu, būtent dėl šio ir panašių pavyzdžių ekocidą ribojantys įstatymai yra būtini.

Ekocido judėjimo pagrindinė mintis yra labai paprasta: gamtos naikinimas turi būti laikomas nusikaltimu, o taip nusikaltę asmenys ar organizacijos turi būti atitinkamai nubausti. Ekocidas yra dviejų žodžių darinys: graikiškai „oikos“ reiškia namą ar namus, o lotyniškai „caedere“ - pakirsti, naikinti, žudyti. Išvertus pažodžiui ekocidas reiškia namų naikinimą, šiuo atveju namais vadinama visa mus supanti aplinka.

Dar vienas šansas įtraukti ekocidą tarp nusikaltimų prieš taiką

Šis terminas nėra naujas: pirmą kartą jis buvo pavartotas dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuomet ekocido įtraukimas tarp visuotinai pripažintų nusikaltimų prieš taiką buvo svarstomas Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO), tačiau po ilgų diskusijų buvo nuspręsta tokio siūlymo atsisakyti.

Idėja buvo atgaivinta 2010 metais britų teisininkės Polly Higgins pastangomis. JTO svarstymui ji pateikė „Ekocido įstatymą“, kuriuo siekiama ekocidą paskelbti penktuoju tarptautiniu nusikaltimu prieš taiką, greta genocido, agresijos, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.

Šiame vaizdo įraše teisininkė Polly Higgins kalba apie ekocidą ir atsakomybės trūkumą.

Siūlomos bausmės - nuo prarastos reputacijos iki ekosistemų atkūrimo

Polly Higgins ir jos komandos sudarytame įstatymo projekte yra aprašomi du ekocido tipai: tiesioginis ir netiesioginis. Pirmuoju atveju žalą gamtai sukelia tiesioginė žmogaus veikla, pavyzdžiui, medžių kirtimas, naftos ar skalūninių dujų išgavimas, pernelyg intensyvi žvejyba ir panašūs veiksmai, kuri savaime žeidžia ekosistemas.

Netiesioginis ekocidas yra vykdomas, kai dėl tam tikros žmogaus veiklos suintensyvėja katastrofiniai gamtos reiškiniai, dėl kurių prarandamos žmonių gyvybės ir turtas, taip pat sunaikinamos ekosistemos.

Vienas iš žinomiausių tokio ekocido pavyzdžių – anglies dvideginio išmetimas. Didėjanti šių šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje skatina klimato kaitą. Išbalansuota klimato sistema sudaro prielaidas ekstremaliems reiškiniams: šios vasaros potvyniai Centrinėje Europoje, neregėta sausra vidurio JAV, šimtmečio pūgos ir panašūs reiškiniai - visa tai yra daugiau ar mažiau susiję su klimato pokyčiais. 

Žinoma, minėtos veiklos nėra vykdomos su mintimi tyčia žaloti aplinką. Todėl ekocido įstatyme siūlomos bausmės taip pat nėra tolygios skiriamoms už kitus nusikaltimus prieš taiką. Pasak Polly Higgins, įmonių vadovai būtų baudžiami ir turėtų prisiimti atsakomybę, be to įmonė įgautų neigiamą reputaciją. Tačiau apskritai verslų naikinimas ir veiklų stabdymas nėra išeitis, teigia judėjimo iniciatorė. Kaip alternatyvą įstatymo autoriai siūlo užtikrinti privalomą pažeistų ir sunaikintų ekosistemų atkūrimą. Visgi jų manymu, svarbiausia yra skatinti inovacijas, naujus aplinkai draugiškesnius verslo modelius ir gavybos būdus.

Ekocido idėjos rėmėjai yra įsitikinę, jog pradėjus taikyti bausmes, verslas sugebės greitai persiorientuoti ir apleis gamtą žalojančias praktikas.

Pirkdami kosmetiką, elektroniką ir kitus produktus remiame ekocidą

Šių metų sausio 22-ąją startavo Europos Sąjungos piliečių iniciatyva „Sustabdykime ekocidą Europoje“. Iniciatyva siekiama, jog būtų priimtas naujas įstatymas draudžiantis ekocidą visoje Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat baudžiantis už ekocido veiksmus, kuriuos padarė Europos kompanijos ar ES piliečiai bet kur kitur pasaulyje.

Kartu siekiama uždrausti įvežimą produktų, kurių gamybos metu buvo vykdomas ekocidas. Šiuo metu į tokį sąrašą pakliūtų, pavyzdžiui, kosmetikos gaminiai, į kurių sudėtį įeina palmių aliejus užaugintas iškirstų atogrąžų miškų vietoje, taip pat elektronika, kurios sudedamosiose dalyse yra retų metalų, iškastų nelegaliai ar naudojant didelius kiekius aplinkai kenksmingų chemikalų.

Priėmus ekocido įstatymą įmonių vadovai ir valdžios atstovai būtų teisiškai įpareigoti užtikrinti, jog ekocidas nebūtų vykdomas, taip pat vykdyti jo prevenciją. Atlikę išsamų tyrimą, Polly Higgins ir jos komanda nustatė, jog Europa yra viena iš didžiausių ekocido finansuotojų pasaulyje. Į įvairias įmones, kurių veikla žaloja aplinką, investuojamos pensijų fondų ir kitų finansinių institucijų lėšos.

„Sustabdykime ekocidą Europoje“ iniciatyvos autoriai yra įsitikinę, jog atsakomybės už didelio masto gamtos naikinimą įtraukimas į Europos teisę paskatins verslą ir visuomenę veikti ir gyventi darniau.

Iki milijono parašų dar toli

„Ekocido įstatymo priėmimas yra puiki proga Europos Sąjungai dar kartą įrodyti, jog taika yra pamatinė šios organizacijos vertybė. Pernai ES buvo apdovanoti Nobelio taikos premija, o ekocido išgyvendinimas labai prisidėtų prie „Pirmiausia venk žalos“ principo įsigaliojimo versle ir politikoje,“ teigė Polly Higgins.

16 iniciatyvos komandos narių, tarp kurių yra ir lietuvė, siekia per šiuos metus surinkti milijoną parašų. Tačiau likus vos keturiems mėnesiams peticiją yra pasirašę tik kiek daugiau nei 52 tūkst. žmonių.

Jeigu iniciatyvai vis tik pavyktų pasiekti savo tikslą, Europos parlamentas ir Europos komisija privalės svarstyti piliečių pasiūlymą. Europos parlamento nariai Keith Taylor iš Jungtinės Karalystės, Eva Joly iš Prancūzijos ir Jo Leinen iš Vokietijos pirmieji pasirašė peticiją.

Daugiau apie iniciatyvą skaitykite ČIA 

Jeigu susidomėjote šia iniciatyva ir norėtumėte įsitraukti į jos populiarinimo Lietuvoje veiklą ar tiesiog sužinoti apie ją daugiau, galite taip pat susisiekti su organizacijos atstove Justina Adomavičiūte el. paštu [e-mail]

„Sustabdykime ekocidą Europoje“ peticiją rasite ČIA (lietuvių kalba).