Apžiūrėtos ir kitos velniaduobės, kurios bus tiriamos artimiausiu laiku, – Albinavos duobė ir Amerikos lobas. Geologai juokauja, kad jiems negalioja patarlė „Neik į lobą – nusisuksi sprandą“.
Velniaduobės, pasak LGT Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Jono Satkūno, yra unikalūs, natūralūs gamtos pokyčių „archyvai“. Tiriant tokių duobių formą, dugną, gruntą, nuosėdas ir jų formavimosi seką, galima nustatyti šių įdomių reljefo formų kilmę ir radimosi laiką.
Aukštadvario apylinkėse, pasak Aukštadvario regioninio parko darbuotojų, žinomos septynios vietovės, priskiriamos velnio duobių grupei. Ji išskirta visų pirma pagal „velniškumo“ požymius, kurie nusakyti legendomis, pasakojimais, padavimais.
Kol kas geriausiai yra ištirta garsioji Velnio duobė (Škilietų). Geologiniai tyrimai buvo atlikti ir Strėvos įgriuvoje. Prieš septynerius metus LGT specialistai ištyrė Gelionių duobę ir nustatė, kad ji yra gerokai jaunesnė už minėtąsias. Ši duobė galėjo įsmukti prieš 2-3 tūkst. metų.
Aukštadvario regioninis parkas, geologų žodžiais, jiems yra tikras rojus. Mat čia galima rasti beveik visų Lietuvoje randamų geologinių formų derinių – tai raguvos, terasos, riedulynai, daubos, kalvos ir kt.