Geologai turi blogų žinių: smegduobių Lietuvoje tik daugės

Biržų, Pasvalio ar dalyje Panevėžio rajono gyvenantys žmonės žino – jų kieme netikėtai gali atsiverti smegduobė, pridaranti nemažai žalos tiek pačiam žmogaus ūkiui, tiek gamtai. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra smegduobių susidarymo priežastys, ar įmanoma jų išvengti ir kokie yra karstinių įgriuvų padariniai.

Šiaurės Lietuvoje dažnas reiškinys, smegduobės, plinta. Mokslininkų teigimu, karstinės įgriuvos ne tik dažnės, bet ir gali plėstis į kitus aplinkinius rajonus. Tai matyti jau dabar. Vasarą, birželio mėnesį, atsivėrusi nauja smegduobė Pasvalio rajono Saločių miestelyje kuriam laikui nutraukė vandens ir elektros tiekimą – į atsivėrusią ertmę nugarmėjo elektros stulpas su atramomis. Prieš tai, balandžio mėnesį, Biržų rajone jau seniau buvusi karstinė įgriuva ėmė gilėti ir plėstis. Joje kaupėsi vanduo. Dar anksčiau geologams nerimą sukėlė Panevėžio rajone atsiradusi smegduobė, kas rodo, kad kastinis regionas plečiasi.

Išplaunamas gipsas

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas teigia, jog pagrindinė smegduobių susidarymo priežastis yra geologinis reiškinys, vadinamas karstu.

„Karstas yra geologinis reiškinys, kuris gali formuotis karbonatinėse uolienose, akmens druskoje, kreidoje, gipse arba anhidrite. Pas mus Lietuvoje formuojasi gipsinės įgriuvos. Karstinės smegduobės yra fiksuojamos ir įvertinamos Lietuvos geologijos tarnybos. Tokiu būdu vykdomas karstinio kraštovaizdžio monitoringas“, – pasakoja J. Satkūnas.

Lietuvoje karstinis regionas apima Biržų, Pasvalio ir dalį Panevėžio rajono. Tai teritorija, kur netoli žemės paviršiaus yra gipsingi sluoksniai. Tačiau, pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus, pastarieji smegduobių atsiradimai parodo, jog karstinių vietovių Lietuvoje sąrašas gali ir ilgėti.

„Karstinis regionas mūsų buvo apibrėžtas, tačiau pastaruoju metu matome, kad atsiranda smegduobių, kurios jau yra už dabartinio karstinio regiono ribų. Ir dėl to šiuo metu mes tiksliname karstinio regiono ribas“, – teigia J. Satkūnas.

Smegduobių daugės

Geologas aiškina, kad gipsui pradėjus tirpti, žemės gelmėse atsiveria tuštuma, kuri vėliau virsta smegduobe.

„Visų pirma, ištirpinamas gipsas ir vietoj jo formuojasi tuštumos. Jos neišlaiko viršuje esančių uolienų slėgio. Ir įdumba žemė, o tai būdinga būtent mūsų lietuviškam gipsiniam karstui. Tokios smegduobės formuojasi labai staigiai ir įkrenta labai greitai“, – teigia specialistas.

Pagrindinė gipso tirpimo sąlyga yra kuo didesnis kritulių kiekio įsifiltravimas į požemį. Vadinasi, kaip aiškina Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, šiltėjant klimatui karstinių regionų gyventojai gali tikėtis vis daugiau naujų smegduobių.

„Jeigu būna šaltos ilgos žiemos ir ilgai laikosi įšalas, kad ir kiek susikauptų smėlio ar šlapdribos kritulių žemės paviršiuje, tai viskas greitai nuteka tirpsmo metu. Bet kai nėra įšalo, visi krituliai įsifiltruoja į požemį ir tas kritulių vanduo yra agresyvus karsto atžvilgiu. Ištirpina daugiausiai gipso su kuo daugiau druskų. Jei bus šiltos drėgnos žiemos, daugiau kritulių įsifiltruos į žemės gelmes karstiniame regione, tai gipso tirpumas gali padidėti. Galima prognozuoti, kad klimato kitimo, šiltėjimo tendencija veiks ir smegduobių susidarymą“, – mano J. Satkūnas.

Prieš statant namą reikia atlikti tyrimus

Pirmiausia, susidariusios karstinės įgriuvos gali padaryti daug žalos gyventojams: kartu su žemėmis gali nugarmėti žmogaus namo dalis, sumažėja dirbamos žemės plotas. Žinoma, ir patys karstinio regiono gyventojai gali susižeisti.

Geologijos tarnybos direktorius tvirtina, kad nustatyti vietą, kurioje galimai atsivers smegduobė, yra sudėtinga, nes reikia konkrečių žemės gelmių tyrimų. Tačiau, rengiantiems karstiniame regione vykdyti statybas, pirmiausia reikia atlikti specialius inžinerinius tyrimus.

„Yra specialus inžinerinis reglamentas, kuris reikalauja, kad prieš projektuojant namą turi būti atlikti specialūs inžineriniai - geologiniai tyrimai. Kad būtų įsitikinta, ar toje vietoje jau nėra susiformavusių galimų smegduobės taškų ir ar yra gipsingų storų sluoksnių, kurie vėliau ištirpę gali virsti tuštumomis, o jos anksčiau ar vėliau smegduobėmis ir sąlygoja pastatų griūtis ir deformacijas“, – pasakoja geologas.

Anot jo, jei gyventojo kieme smegduobė jau yra atsivėrusi, buvusios žemės būklės jau nebesugrąžinsi. Todėl geriausia nepagailėti lėšų bent minimaliems žemės gelmių tyrimams ir namą statytis ėmusis visų atsargumo priemonių.

„Žmonės pradeda rūpintis, kada jau pamato žemės deformaciją, ar namo sienų įtrūkimus, įskilimus. Be išsamių tyrimų, rekomendacija galėtų būti rengti tam tikras antikarstines konstrukcijas, pavyzdžiui, ištisiniai juostiniai pamatai. Biržuose yra pastatų, pastatytų su antikarstinėmis priemonėmis. Pastatas turi būti standus. Jei vienas kampas pradės grimsti, tada nebus deformacijos, įtrūkimų“, – pataria geologas.

Smegduobėse kaupiasi teršalai

Tačiau smegduobių susidarymas daro žalą ir gamtai. Biržų regioninio parko atstovas, besidomintis karstinėmis įgriuvomis, Benjaminas Dagys sako, kad per karstinės įgriuvas teršalai iš aplinkos lengvai patenka į požeminius vandenis.

„Padidėja rizika užteršti požeminius vandenis, nes į smegduobes patenka teršiančios medžiagos ir joms atviras kelias į požeminius vandenis. Nėra jokių dengiančių uolienų, tiesiog atvira skylė ir visi teršalai nuplaunami į požeminius vandenis. Tai ir trąšos, ir pesticidai, nuotekos“, – teigia B. Dagys.

Į upes išteka išplautas, užterštas vanduo

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, kalbėdamas apie karstinių įgriuvų tyrimus, akcentuoja lietaus išplaunamo gipso kiekio matavimų svarbą.

„Mes kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais matuojame ištirpinto gipso kiekį. Kiek yra ištirpinama gipso mūsų karstinio regiono požemyje ir kiek jo yra išnešama iš karstinio regiono su požeminiu nuotekiu, kuris viską išplauna į upes“, – pasakoja geologas.

Tyrimų metu yra sugalvotas ir pritaikytas metodas, kai matuojama ištekančio vandens iš gipsinio regiono cheminė sudėtis ir skaičiuojama, kiek ištirpinama gipso viename kvadratiniame kilometre.

„Vidutiniškai išeina apie 140 - 150 kubinių metrų. Toks kiekis gipso yra ištirpinamas. Tai būtų galima daryti prielaidą, kad būtent tokio kiekio tirštumo apimtis susidaro mūsų karstiniame regione“, – aiškina J. Satkūnas.

Tačiau, pasak geologo, tyrimas dar neparodo kur ir kiek smegduobių gali atsiverti, nors anksčiau ar vėliau tos požeminės tuštumos vis tiek kažkaip pasireiškia žemės paviršiuje - didesnėmis ar mažesnėmis smegduobėmis.

Gyventojai nepanikuoja

Nors karstinės įgriuvos vis dažnėjantis reiškinys, Biržų rajono gyventojai, pasak Pabiržės seniūnės Vitos Zurbaitės, yra ganėtinai ramūs.

„Tiems, kurių kiemuose yra buvę kad atsiveria smegduobė, aišku, yra neramu. O tie, kurių dar ši problema nepalietė, tai dažniausiai ramiai žiūri į tai. Gyventojai įpratę, kad pas mus tokia vietovė. Gerai, kad dar nėra buvę tokio atvejo, kad smegduobė nugarmėtų kartu su žmogumi. Jei smegduobė atsiveria šalia namo, gyventi nėra ramu. Tokiu atveju žmonės stengiasi rasti išeitį, išsikelt ar šalia esančia smegduobę sutvarkyti“, – pasakoja V. Zurbaitė.

Tačiau Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas įžvelgia ir kitą medalio pusę: bet kokios prevencinės priemonės prieš smegduobes yra brangios, todėl dažniausiai žmonės sukrunta tada, kai jų kieme jau atsiveria karstinė įgriuva. Nors, pasak K. Barono, jei smegduobė atsiranda ne privačioje teritorijoje ir nepridaro materialios žalos, ją galima laikyti ir kaip dar vienu lankytinu objektu.

„Blogai tada, kai atsiveria žmogaus kieme, šalia ar po gyvenamuoju namu. Jei smegduobė atsiranda ant kelio, tai dar galima užversti ir sutvarkyti, tačiau jei prie namo, tai žmonėms nuostolis. Na, bet jei toli nuo gyvenamųjų namų, niekam nedaro žalos, tai mums, kaip regioninio parko direkcijai, atsiranda dar vienas lankomas objektas. Juk neveltui susipažinimui Biržų regioninio parko Lankytojų centre yra įrengta ekspozicija „Prasmengančios žemės kraštas...“, kurioje lankytojai sužino, ko negalima palinkėti biržiečiui: „kad prasmegtum“, ar, paprasčiausiai, „dink“ gali ir išsipildyti... Aišku, vietos gyventojams galbūt nėra ramybės. Be abejo, būtų geriausia, kad taip nebūtų, nes žmonėms nuostoliai dideli, dar žinant tai, kad niekas gyventojams nėra kompensuojama“, – mano K. Baronas.

Kaip bebūtų, smegduobės pridaro ne tik žalos, bet ir Aukštaitijos regionui suteikia savito žavesio ir išskirtinumo, didina turizmą. O kad žalos būtų išvengta, savo saugumu turi pasirūpinti ir patys gyventojai. Prieš įsikuriant karstiniame regione būtini išsamūs geologiniai tyrimai.