Kad tai įmanoma įrodė Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas, sukūręs vertingą produktą iš pelenų ir laimėjęs 2014 m. inovatyvaus produkto nominaciją. Mokslininkas prisipažįsta penkerius metus sukęs galvą, kaip sukurti technologiją, kuri leistų pelenus paversti trąšomis. Nors kol kas produktas nėra gaminamas masiškai, J. Pekarskas tikina matantis šviesią savo kūrinio ateitį.
Labai svarbus dalykas, kad iš pelenų pagamintų trąšų neigiamas poveikis aplinkai žymiai mažesnis nei įprastinių. Pilant į laukus chemiją, daromas neigiamas poveikis gruntui ir gruntiniam vandeniui. Taip pat nesaikingai dozuojant chemiją, kenkiama augalams ir gyvūnams. Taigi pelenų naudojimas turėtų padėti išspręsti nemažai problemų.
Įrodė verslui, kad tai įmanoma
Anot ASU docento, su pelenų panaudojimo problemomis jam tekę susidurti dar nuo tų laikų, kai kūrėsi pirmosios biokatilinės. Jų pelenai siūlyti naudoti ekologinėje gamyboje, tačiau tuo metu neatitiko keliamų reikalavimų.
„Prie pelenų panaudojimo, jų perdirbimo ramiai ir tyliai dirbau daugiau nei penkis metus. Nemėgstu pradžioje reklamuotis, o po to taip nieko ir nepadaryti. Tai susiję ir su organinių pelenų trąšų sukūrimu. Teko ne vieną dieną ir naktį pasukti galvą, kaip tai galima išspręsti technologiškai“, - aiškino J. Pekarskas.
Jo teigimu, Ukrainoje yra patentuota pelenų granuliavimo technologija, kai pelenų trąšos yra gaminamos iš augalinės kilmės pelenų (pavyzdžiui, saulėgrąžų lukštų).
„Šia technologija galbūt būtų galima sugranuliuoti ir biokuro katilinių pelenus. Tačiau aš pasirinkau kitą kelią ir sukūriau kitą technologiją, kuri paremta pelenų maišymu su organinėmis medžiagomis ir granuliavimu specialiu granuliatoriumi, kurį esu sukūręs su viena įmone“, - pasakojo mokslininkas.
Pernai rugsėjį pradėtas ir šių metų kovą užbaigtas J. Pekarsko tyrimas „Medžio pelenų perdirbimas į organinės kilmės granuliuotas trąšas“ įrodė, kad Lietuvos biokatilinių pelenai galėtų būti panaudojami trąšoms gaminti.
Pramoninės gamybos dar nevykdo
Vis dėlto nors eksperimentinės organinės trąšos iš pelenų jau sukurtos, jos dar nėra tiekiamos į masinę rinką. J. Pekarskas aiškina, kad būtina atlikti tolimesnius tyrimus, užsitikrinti verslo paramą. Čia, kaip ir visose kitose verslo srityse, reikalingos nemažos investicijos.
Jo teigimu, sukurtos organinės trąšos galėtų būti panaudojamos įvairiose srityse, pradedant dirvožemio savybių gerinimu ir baigiant įvairių augalų tręšimu. Kuriamos tokios formos trąšos, kurias būtų galima naudoti lokaliu mastu. Tačiau norint jas realizuoti rinkoje dar reikia atlikti išsamius tyrimus, kokį poveikį jos darys dirvožemiui ir augalams.
„Šiuo metu jų rinkoje nėra, nes nėra jų pramoninės gamybos. Manau, per kelis metus gal pavyks išspręsti šią problemą. Viena, yra pagaminti eksperimentinius kiekius, kita, paleisti pramoninę gamybą. Mes jau turime patirties šioje srityje“, - sakė ASU docentas.
Ne visi pelenai tinkami
„Organinių pelenų trąšų gamybai tinka ne visi pelenai. Pirmiausia, jie turi būti sausi. Antra, neleistinų medžiagų kiekis neturi viršyti leistinų normų. Drėgnųjų pelenų šia technologija sugranuliuoti neįmanoma. Jie turi būti tvarkomi kitomis technologijomis“, - sakė Agroekologijos centro vadovas.
Jis aiškino, kad sausieji pelenai yra labai dulkūs ir juos labai sunku paskleisti. Taip pat esantys neleistinų medžiagų kiekiai viršija normas ir jų žemės ūkyje naudoti negalima. „Nėra detaliai ištirta biokatilinių pelenų cheminė sudėtis ir neaiškios kai kurių neleistinų medžiagų žymaus padidėjimo priežastys. Šią problemą turi spręsti verslo atstovai, kurie valdo biokatilinių verslą. Manau, tai yra išsprendžiamas klausimas“, - samprotavo J. Pekarskas.
Tam, kad organinių granuliuotų trąšų gamyba spręstų dalies sausųjų pelenų panaudojimo problemą, reikalingi išsamūs tolimesni moksliniai tyrimai ir nemenkas finansavimas. Ir nors kol kas verslo atstovai, anot ASU mokslininko, į tai žiūri pakankamai atsargiai, problema yra ir jos be mūsų pačių indėlio niekas kitas neišspręs.
Jei problemos nespręsime, jį grįš didesnių mokesčių pavidalu
Užsienio šalių praktika rodo, kad pelenai gali būti panaudojami kaip mineralinė medžiaga sąvartynų, kelių statybai arba kaip betono užpildai. Skaičiuojama, kad iš pelenų, dar vadinamų šlakais, gali būti išgaunama apie 8 proc. metalų – juodųjų metalų, aliuminio ir vario.
Manoma, kad Lietuvoje per metus susidaro apie 30 tūkst. tonų medienos pelenų, tačiau tikėtina, kad ateityje šis skaičius sieks ir 100 tūkst. GRYNAS.lt jau anksčiau yra rašęs apie kitą pelenų panaudojimo alternatyvą – kaip statybinę medžiagą betono gamyboje.