Išsikepti šašlykų negaunant baudos – ne juokų darbas

Gyvenantys mieste kartais dešreles pačirškina ar šašlykus kepa netoli namų žaliuojančiame parke. Tačiau jei žinotumėte, kokios baudos už tai gresia, tikriausiai pasiieškotumėte kitų vietų.

Skaitytojas Mantas kreipėsi į GRYNAS.lt redakciją pastebėjęs, kad savaitgalį Vilniuje esančiame Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje žmonės kūrė laužus, nors legalių laužaviečių ten ir nebuvo. Skaitytojas matė, kaip žmonės ant jų ugnies kepė dešreles ir čia pat patogiai įsitaisę stovyklavo. Anot jo, tokių nelegalių laužaviečių šiame draustinyje yra nemažai. Vyras klausė, ar Vilniuje yra vietų, kur galima legaliai išsikepti mėsos.

Nelegalios vietos yra žinomos

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos geografė Agnė Tamošiūnė pasakojo, kad saugomose teritorijose laužus galima kūrenti tik tam skirtose vietose. Tačiau Vilniaus mieste esančiose saugomose teritorijose tokių vietų paprasčiausiai nėra. Todėl norintys ant laužo išsikepti mėsos turi važiuoti į užmiestyje esančias legalias stovyklavietes.

„Dažniausiai laužavietės yra stovyklavietėse ar poilsiavietėse. Tam turi būti pritaikyta vieta. Nesu girdėjusi, kad saugomose teritorijose galiotų draudimas, jog negalima naudoti grilio, tai yra pakelta priemonė, miško paklotė ar pieva nedeginama. Tačiau kai kada jas naudoti draudžia miesto švaros taisyklės“, - sakė A. Tamošiūnė.

Anot specialistės, Karoliniškių draustinyje nėra tokių vietų, kur galima kūrenti laužus: „Saugomose teritorijose stebime ir fiksuojame pažeidimus. Mūsų darbuotojai, aptikę laužavietes, duoda žmonėms įspėjimus. Žinome situaciją, kad yra nelegalių laužaviečių. Pareigūnai tas vietas tikrina. Pati žinau Karoliniškėse vieną vietą, kur miestiečiai labai mėgsta eiti ir kūrenti laužus.“

Paklausta, ar neplanuojama miestuose įrengti laužaviečių, specialistė pasakojo, kad įrengimas nenumatomas baiminantis miško gaisrų: „Kai kuriose vietose negalima visko legalizuoti ir įrengti daugiau laužaviečių. Vis dėlto kai kur yra didelis gaisrų pavojus, galbūt sunku privažiuoti ugniagesių mašinoms ir pan.“

Kūrenti laužus negalima ne tik miestų ribose esančiose saugomose teritorijose, bet ir kitose miestų vietose. Pagal galiojančias taisykles, miestuose legaliai išsikepti mėsos negalima.

Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyta, kad sostinėje draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotę, atliekas ar kitaip šiukšlinti, kūrenti laužus, deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas. O taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.

Baudos nemažos

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjas Darius Mitrofanovas teigė, kad šašlykinių miesto teritorijoje naudoti taip pat negalima.

„Nors Tvarkymo ir švaros taisyklėse konkrečiai apie kepsnines nieko nenurodyta, bet aišku, kad be ugnies anglių įkaitinti jose neįmanoma, be to, kyla dūmai. Mieste gyvena ir kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių. Tokiu atveju dūmai jiems ypač kenkia ir trukdo. Reikėtų laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių bei parkuose numatytos parkų lankymo tvarkos. Kepsnines naudoti galima tik specialiai tam numatytose poilsio vietose, kur yra įrengtos laužavietės. Deja, ne visose poilsio vietose jos numatytos“, - aiškino D. Mitrofanovas.

Anot specialisto, dėl kepsninėse smilkstančių anglių savivaldybė skundų iš gyventojų negauna.
Dažniausiai Viešosios tvarkos skyrius pranešimų sulaukia apie laužų deginimą sodų bendrijų teritorijoje. Tokių skundų daugiausiai sulaukiama pavasarį arba rudenį, kai tvarkoma aplinka. 2015 metais už tokius pažeidimus nubausti 42 asmenys, 2014 metais - 36 asmenys, 2013 metais -
19 asmenų.

Miške draudžiamos net šašlykinės

Susiruošus papramogauti miške svarbu nepamiršti, kad čia galioja tam tikros taisyklės. Draudžiama ne tik šiukšlinti ar laužyti medžius, bet ir kurti laužus. Atvirai ugniai miške – ne vieta. Poilsiautojams privalu laikytis Priešgaisrinių miškų apsaugos reikalavimų nuostatų ir Lankymosi miške taisyklių. Laužą galima kurti tiktai tam skirtose vietose – viešojo naudojimo poilsio objektuose, kur yra tinkamai įrengtos ir pažymėtos laužavietės.

Pasak Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialisto Zbignevo Glazko, tokie patys apribojimai galioja ir naudojantiems maisto kepimui skirtus įrenginius: „Remiantis taisyklėmis, kurti laužus miške, naudoti atvirą ugnį – draudžiama. Čia į kategoriją patenka šašlykinės ir kitos panašios priemonės. Žmogus gali nueiti į poilsio objektą, į stovyklavietę, į poilsiavietę, kur yra įrengta ir pažymėta laužavietė, ir toje vietoje jis tikrai galės ta šašlykine naudotis arba laužą susikurti“.

Šiltasis metų laikas sudaro palankesnes galimybes kilti miškų gaisrams. Išdžiuvus miško paklotei ugnis per trumpą laiką gali sunaikinti didelius gyvosios gamtos plotus. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius teigė, kad tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl būtina tiksliai apibrėžti, kur galima kurti ugnį, o kur geriau to nedaryti: „Turbūt daug kas nustemba, kodėl yra tas reikalavimas, kad galima gamtoje laužus kūrenti tiktai specialiai įrengtose vietose - laužavietėse. Mes tiesiog galvojam apie mūsų gamtą. Stengiamasi potencialiai sumažinti miško ir ne tik miško gaisrus. Kiekvienas bet kokio miško gaisras yra ekologine prasme didelė katastrofa.“

Pagal ATPK, pažeidus priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus, bauda gali būti skiriama nuo 28 iki 57 eurų. Nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą, - užtraukia baudą piliečiams nuo 579 iki 1158 eurų.