Potencialūs taršos židiniai per pirmąjį tyrimų etapą buvo inventorizuoti 39 savivaldybėse. Aštuoniose iš jų buvo patikslinti ir papildyti duomenys apie anksčiau inventorizuotus taršos židinius. Antrasis etapas buvo skirtas dešimčiai didžiausių šalies miestų. Jo metu inventorizuota 1017 potencialių taršos židinių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose ir Tauragėje. Didžioji jų dalis (845) – teritorijos, kuriose yra pramonės, energetikos, transporto ir paslaugų objektų. Tai autoservisai, garažai, gamybos cechai, degalinės, naftos bazės, katilinės, plovyklos ir kt. Daugiausia potencialių taršos židinių – 388 – yra Vilniuje.
Prieš inventorizaciją buvo paprašyta savivaldybių nurodyti joms svarbiausias ištirti teritorijas. Iš viso buvo atrinkta 250 tik valstybinėje žemėje esančių objektų, kurių teritorijose atlikti preliminarūs ekogeologiniai tyrimai. Jie parodė, kad užteršta daugiau kaip pusė šių objektų.
Detaliems tyrimams buvo atrinkta 100 labiausiai užterštų teritorijų. Beveik pusė jų (44) – naftos bazės. Kiti tirti objektai – tai rezervuarų, sandėlių, gamybos cechų, technikos kiemų, degalinių, katilinių ir kt. teritorijos. Nustatyta, kad 85 iš jų gruntas užterštas naftos produktais, 11 – pesticidais ir 6 – sunkiaisiais metalais. Užteršto grunto plotas sudaro apie 13 ha. Gruntinis vanduo labiausiai teršiamas naftos produktais, azoto junginiais, pesticidais ir sunkiaisiais metalais. Iš viso užteršto vandens plotas gali siekti apie 15 ha.
Pirmenybė tiriant buvo teikiama toms vietoms, kurios, preliminariu vertinimu, labiausiai užterštos. 50 pavojingiausiai užterštų teritorijų buvo ištirtos labai išsamiai ir parengti jų sutvarkymo planai. Tai leis savivaldybėms sutaupyti nemažai lėšų – joms nebereikės rūpintis tokių teritorijų ištyrimu ir tvarkymo planais. Jos, pasinaudojusios LGT pateikta medžiaga, gali rengti paraiškas užterštų teritorijų tvarkymui skirtam finansavimui gauti.