Šis pavasaris neįprastas. Beveik iki balandžio vidurio tiek Anykščių rajone, tiek ir kitur Lietuvoje žemė buvo užklota žiemos apsiaustu, šaltis taip pat nesitraukė. O pavasariui įpusėjus, atsirito šilto oro banga – sniegas ėmė staigiai tirpti, parskrido paukščiai, pražydo šalpusniai bei žibuoklės. Rodos, viskas vienu metu!


Prasidėjo miškasodis

Pavasaris skuba atsigriebti už prarastą laiką, todėl šiemet miško želdinimo ir įveisimo darbus miškininkai privalės atlikti kaip niekad greitai: nes čia dar pašalas neišėjęs, o, žiūrėk, už savaitės kitos, jei saulutė spindulių nepagailės, dirvožemis taip pradžius, kad sodmenų prigijimo tikimybė smarkiai sumažės.

Kirtavietėse dirvą miško želdinimui paprastai miškininkai paruošia jau iš rudens, nes pavasarį gali neužtekti laiko: kol žemė įšalusi arba per drėgna, suarti dirvą labai sudėtinga, o kai pašalas apleidžia savo pozicijas, jau laikas sodinti. Juk visuomet verta didžiausiems metų darbams pasiruošti iš anksto. Kartais prieš dirvos ruošimą reikia nuleisti paviršinį vandenį, pašalinti nepageidaujamų rūšių atžalas ir ataugas.

O kaipgi sodinsime mišką be sodmenų? Miškų urėdijos, nors ir ne visos, turi savo medelynus, kuriuose užsiaugina sodmenis savo reikmėms bei pardavimui. Anykščių miškų urėdijos 24,5 ha ploto medelyne kasmet auginama apie 4 mln. įvairių medžių rūšių sodmenų, iš kurių daugiau nei 1,5 mln. sudaro metinę medelyno produkciją.

Kai tik išeina pašalas ir dirva pradžiūsta, miškų urėdijų medelynuose organizuojami sodmenų iškasimo darbai. Ten jie ne tik iškasami, bet ir rūšiuojami pagal kokybę – kokybės reikalavimų neatitinkančiais sodmenimis miškas negali būti atkuriamas arba įveisiamas.

Iškasti ir išrūšiuoti sodmenys iš medelyno vežami į atkuriamus arba įveisiamus plotus. Svarbu, kad iškasant ir gabenant sodmenis į sodinimo vietą neapdžiūtų jų šaknys, nes tokiu atveju pasodinti jie neprigis. Kad taip nenutiktų, iškasti sodmenys pamirkomi molio arba molio ir mėšlo tyrėje, kuria apsivėlusios šaknys iki sodinimo išsaugo drėgmę.

Kaip vyksta sodinimo darbai?

Kai dirva paruošta, sodmenys pristatyti į sodinimo vietą, belieka tik griebti pundą sodmenų, sodiklį, o svarbiausia draugą už parankės, ir pradėti ši malonų ir prasmingą darbą. 

Jei sodmenys pasodinti ne šaknimis į viršų, gerai apspaustos šaknys, tinkamas sodinimo tankumas bei dirvoje pakankamai drėgmės – ateityje žaliuojantis miškas beveik garantuotas!

Šiemet pavasarį Anykščių miškų urėdijos miškininkai numatę atkurti 110,8 ha miško, iš jų 66,1 ha želdinant, 11,2 ha atkuriant mišriu būdu ir 33,1 ha taikant natūralų miško žėlimą. Siekiant didinti krašto miškingumą bus mišku apželdinta 9,5 ha valstybinės žemės miškui įveisti.

Miškų priešgaisrinė apsauga

Nutirpus sniegui bei pradžiūvus pernykštei žolei bei miško paklotei Lietuvos miškų urėdijų miškininkai imasi visų būtiniausių priešgaisrinės apsaugos priemonių. Prieš gaisrams kilti palankų laikotarpį jau turi būti atnaujintos priešgaisrinės juostos, patikrinti priešgaisriniai automobiliai, suformuotos gaisrų gesinimo komandos.

Šiuo metu, valstybiniuose miškuose įdiegus automatinę antžeminę miško gaisrų stebėjimo sistemą, galimos gaisrų kilimo vietos stebimos nebe iš budėjimo bokštų, o centralizuotai prie kiekvienoje miškų urėdijoje įrengto centrinio pulto. Budinčiajam kompiuteriai garsiniu arba vaizdiniu signalu praneša apie gaisrą ir monitoriuje nurodo gaisro koordinates. Prie centrinio pulto budinčiam operatoriui belieka priimti sprendimus. Į kompiuterius siunčiamas tiesioginis vaizdas iš kelių įvairiose urėdijos vietose aukštai (dažniausiai ant mobiliojo ryšio operatorių bokštų) pakabintų kamerų, kurios ir fiksuoja gaisro pradžią.
Citata
Miškų urėdijos, nors ir ne visos, turi savo medelynus, kuriuose užsiaugina sodmenis savo reikmėms bei pardavimui. Anykščių miškų urėdijos 24,5 ha ploto medelyne kasmet auginama apie 4 mln. įvairių medžių rūšių sodmenų, iš kurių daugiau nei 1,5 mln. sudaro metinę medelyno produkciją.

Anykščių miškų urėdijoje automatinė antžeminė miško gaisrų stebėjimo sistema pradėjo veikti 2011 metais. Kylantys gaisrai fiksuojami keturių kamerų pagalba.

Gaisrų stebėjimas miškų urėdijose pradedamas pavasarį, nutirpus sniegui ir pradžiuvus žolei iki kol prasideda rudeniniai lietūs ir gaisrams kilti nebėra galimybių. Nederėtų pamiršti, kad miškų urėdijų miškininkai organizuoja gaisrų gesinimą ne tik jiems valdyti priskirtuose miškuose, bet ir privačiuose miško plotuose. 

Ugdomųjų kirtimų ribojimas

Pavasaris – meilės bei veisimosi laikotarpis, kai kiekvienas gyvas sutvėrimas rūpinasi savo paties tęstinumu. Augalai krauna žiedus, iš kurių vėliau išbyrės subrandintos sėklos – naujų augalų pradai. Paukščiai suka lizdus, kur tuoj tuoj bus padėti kiaušiniai, o įvairūs žinduoliai jau ieško atokesnių vietų, kur netrikdomi galės atsivesti jauniklių.

Būtent dėl šio gamtai ypač svarbaus meto, pavasarį ribojami kai kurių rūšių kirtimai. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. nevykdomi jaunuolynų ugdomieji kirtimai, o retinimai ir einamieji kirtimai bei medienos traukimas nevykdomi nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.

Saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms, nacionalinių parkų miškuose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d. 

Sanitarinė miškų apsauga

Pavasario metu, kaip ir kitais metų laikais, Anykščių miškų urėdijos miškininkai vykdo sanitarinius kirtimus – kerta liemenų kenkėjų pažeistus ir nusilpusius medžius, tvarko žalias vėjavartas, vėjalaužas, snieglaužas, taip užkirsdami kelią arba stipriai sumažindami galimybę masiškai išplisti medžių liemenų kenkėjams. Ypač tai aktualu šiemet po pernai metais rudenį praūžusios audros, kurios pasekmė – daugybė kietmetrių ( apie 30 tūkst. ktm) išlaužytos medienos bei, laiku nesuspėjus jos sutvarkyti, galimas liemenų kenkėjų masiškas išplitimas. 

Tačiau sanitariniai kirtimai – tai tik viena iš kovos priemonių prieš kenkėjų išplitimą. Jau nuo medyno auginimo pradžios miškininkai taiko visą eilę profilaktinių ūkinių priemonių, kad sudarytų kuo nepalankesnes sąlygas kenkėjams.

Kiekvienais metais prieš sugrįžtant iš Pietų mūsų giesmininkams miškininkai skuba kelti inkilus. Juk tai taip pat viena iš sanitarinės miško apsaugos priemonių, nes paukščiai – tai entomofagai, t.y., minta vabzdžiais, tame tarpe ir medžių kenkėjais.
Citata
Pavasaris – meilės bei veisimosi laikotarpis, kai kiekvienas gyvas sutvėrimas rūpinasi savo paties tęstinumu. Augalai krauna žiedus, iš kurių vėliau išbyrės subrandintos sėklos – naujų augų pradai. Paukščiai suka lizdus, kur tuoj tuoj bus padėti kiaušiniai, o įvairūs žinduoliai jau ieško atokesnių vietų, kur netrikdomi galės atsivesti jauniklių.

Kitos miškų urėdijose naudojamos naikinamosios kenkėjų priemonės – tai vabzdžiagaudžiai medžiai arba vabzdžiagaudė mediena bei feromoninės gaudyklės.

Pavojingiausiu liemenų kenkėju yra laikomas žievėgraužis tipografas, kuris pažeidžia egles. Kartais, kai šis vabzdys dėl abiotinių veiksnių, lemiančių medžių nusilpimą, masiškai paplinta, pradeda džiūti ištisi eglynų plotai. Žievėgraužis tipografas pradeda skraidyti trečioje balandžio mėnesio dekadoje, lapojant beržams. Iki šio laiko miškų urėdijose šalia eglynų išdėstomi vabzdžiagaudė mediena ir medžiai bei feromoninės gaudyklės.

Kiti eglynus pažeidžiantys liemenų kenkėjai pradeda skraidyti vėliau, taigi jie taip pat pakliūva į paruoštus „spąstus“. Kai po vabzdžiagaudžių medžių žieve atsiranda kenkėjų lėliukės, šie medžiai yra išvežami 3 km nuo miško, kuriame yra daugiau nei 20 proc. eglės, pakraščio arba nužievinami, o žievė sudeginama.

Tokie yra bene svarbiausi pavasariniai miškininkų darbai. Kiti darbai, kaip miško apsauga nuo neteisėtų kirtimų bei medienos vagysčių, privačių miško savininkų konsultacijos, įvairių projektų administravimas, vyksta kiaurus metus.

Netrukus atskubės ir vasara su jai būdingais miškininkavimo darbais.