Kaimynai dalijosi patirtimi, kaip miestuose panaudoti lietaus ir upių vandenį

Kaune vykusiame 7-ajame urbanistiniame forume iš Estijos ir Lenkijos atvykę kraštovaizdžio architektai dalinosi gerąja patirtimi, kaip panaudoti lietaus vandenį ir vandens telkinius miestuose. Forume, kurio pagrindinė tema šiemet buvo „Miestas ir vanduo“, svečiai pristatė naujoviškus, upių krantines ir kitas viešąsias erdves gaivinančius bei tvarumą skatinančius projektus.

„Žalios“ lietaus vandens surinkimo sistemos - Latvijos ir Estijos projektas

Profesorius Friedrichas Kuhlmannas ir Jekaterina Balicka iš Estijos gamtos mokslų universiteto pristatė du projektus – „Drain for Life“ ir ASPIS.

„Drain for Life“ yra bendras Latvijos ir Estijos projektas, kuriuo siekiama skatinti tvarių lietaus kanalizacijos sistemų mieste kūrimą. Projektas taip pat akcentuoja bendruomeniškumą ir tokių sistemų reikšmę kuriant tvarias ir aktyvias miestų bendruomenes.

Pasak J. Balickos, tvarios miesto lietaus kanalizacijos sistemos (angl. Sustainable Urban Drainage Systems - SUDS) – tai natūralias ekosistemas imituojantys inžineriniai, „žali“ sprendimai, skirti surinkti ir apdoroti lietaus vandenį.

„Mes siekiame atrasti naujus, integruotus būdus, padėsiančius sukurti lietaus vandens surinkimo sistemas, kurios būtų naudingos tiek suinteresuotiems miesto gyventojams, tiek natūralios aplinkos elementams,“ – sakė šiuo metu daktaro disertaciją iš šio projekto rašanti kraštovaizdžio architektė.

Citata

2008 metais uždarytas Berlyno Tempelhofo oro uostas. Šiuo metu šioje teritorijoje yra įsikūręs didžiausias miesto parkas: čia vyksta įvairūs sporto ir kultūriniai renginiai, parkas yra populiari berlyniečių laisvalaikio praleidimo vieta. Tačiau jei ne visuomenės spaudimas ir aiškus tokios erdvės poreikis, teritorijoje būtų iškilę nauji daugiabučių kvartalai.

Pasak projekto tinklalapio, suinteresuotos šalys – tai vietos bendruomenės, kurios pertvarko lietaus vandens surinkimo sistemas į tvarias ir džiaugiasi pagražėjusia aplinka, taip pat pavieniai gyventojai, kurie gauna galimybę pakartotinai panaudoti surinktą lietaus vandenį savo reikmėms.

Be estetinės ir ekonominės naudos sistemos atlieka ir ekologinę funkciją – sumažina oro ir vandens taršą, pagerina vandens kokybę.

„Drain for Life“ projekte šiuo metu dalyvauja keturi miestai: Balduonė ir Ryga Latvijoje, Pernu ir Voru Estijoje.

„Socialinis tvarumas“ - bendruomenėms stiprinti

Antrasis projektas, ASPIS (angl. Auditing the Sustainability of Public Spaces – Viešųjų erdvių tvarumo auditas), skirtas supažindinti profesionalus ir plačiąją visuomenę su tvarumo principais ir idėjomis, jų pritaikymu viešosiose erdvėse, bei skatinti gyventojus aktyviau dalyvauti miesto planavimo procesuose.

„Mes galime pasiremti tvarumo kriterijais puoselėdami visuotinį sąmoningumą ir požiūrį į viešąsias erdves. Tvarios lietaus kanalizacijos sistemos šiuo atveju supažindina visuomenę su miestuose kylančiomis lietaus vandens surinkimo ir apdorojimo problemomis,“ – pristatomų projektų idėjas apjungė profesorius F. Kuhlmannas.

Parkas sename oro uoste ir geltoni lipdukai

Estijos gamtos mokslų universiteto specialistai taip pat paminėjo du miesto viešųjų erdvių suvokimo pavyzdžius, kur didelis vaidmuo priimant sprendimus teko būtent vietos bendruomenėms, o ne politikams ar architektams.

Vienas jų – 2008 metais uždarytas Berlyno Tempelhofo oro uostas. Šiuo metu šioje teritorijoje yra įsikūręs didžiausias miesto parkas: čia vyksta įvairūs sporto ir kultūriniai renginiai, parkas yra populiari berlyniečių laisvalaikio praleidimo vieta. Tačiau jei ne visuomenės spaudimas ir aiškus tokios erdvės poreikis, teritorijoje būtų iškilę nauji daugiabučių kvartalai – tokie buvo pirminiai miesto planai.

Arčiau Lietuvos, Rygoje, vykdoma iniciatyva „Occupy me“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į apleistus pastatus miesto centre. Tokias erdves žyminčių geltonų „Occupy me“ lipdukų gausa ne tik atkreipia gyventojų dėmesį į problemos mastą, bet ir, tikėtina, padės pritraukti naujų investuotojų. Iniciatyva pirmiausia siekiama paskatinti šių nenaudojamų erdvių pritaikymą visuomenės poreikiams.

Upių krantinių problemoms reikia kompleksinių sprendimų

Dr. Anna Januchta-Szostak iš Poznanės technologijos universiteto Lenkijoje sugrąžino forumo diskusiją prie miesto ir vandens temos. Remdamasi Lenkijos miestų pavyzdžiais, ji apžvelgė problemas, nuo kurių kenčia miestų vandenys – gelžbetoninės krantinės, į kanalus paverstos upės, užpiltos mažesnės upių atšakos. Dėl šių priežasčių, pasak ekspertės, miestų upės Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse yra nedraugiškos miestiečiams, nepritraukia lankytojų.

Mokslininkės teigimu, daugumoje jos tirtų Lenkijos miestų, kur buvo bandymų atgaivinti krantines, sprendimai buvo labai vienpusiški. Miestų upes kamuojančių problemų nesistengiama spręsti kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į erdvinius, tiek į ekonominius, ekologinius ir socialinius aspektus. Įdomu tai, jog daugumoje projektų dominavo būtent pastaroji kryptis, kai krantinės pirmiausia pritaikomos miestiečių socialinėms reikmėms.

Kalbėdama apie sėkmingus projektus architektė iš Lenkijos paminėjo biologinių sistemų inžinerijos sąvoką. Sunykusios ekosistemos - šiuo atveju šlapžemės, šlapynės ir salpos (potvynių užliejamos teritorijos,- red. past.) - yra atkuriamos miestuose norint sumažinti neigiamus potvynių padarinius, taip pat paskatinti savaiminį vandens valymąsi. Tai yra tik keletas iš daugybės natūralių ekosistemų atliekamų žmonėms naudingų funkcijų. 

Pakrančių parkai - apsaugai nuo potvynių, organizmų buveinėms ir rekreacijai

Biologinių sistemų inžinerija, buveinių atkūrimas yra įmanomas net ir riboto dydžio miesto plotuose, kur atkurtos natūralios upių ekosistemos ne tik pagerina estetinę krantinių išvaizdą, bet ir padidina vietos biologinę įvairovę. Dr. A. Januchtos-Szostak manymu, pakrančių apsauginių parkų (angl. riverside buffer parks) kūrimas leistų efektyviausiai įgyvendinti minėtus tikslus.

Tokie natūralūs parkai ne tik sumažina didelių potvynių grėsmę, valo iš miesto į upes nutekančius užterštus lietaus vandenis (vykstant sedimentacijai, biologiniam valymui atliekamam įvairių organizmų), bet ir sukuria „žalias“, miestiečiams patrauklias rekreacines erdves.

Kaip pavyzdį Dr. A. Januchta-Szostak pristatė su Poznanės technologijos universiteto miesteliu besiribojančios Vartos upės pakrantės sutvarkymo projektą. Čia planuojama pritaikyti visus minėtus biologinių sistemų inžinerijos principus.

Pati erdvė bus daugiafunkcinė, pradedant rekreacinėmis ir mokomosiomis zonomis, baigiant kanalais spartinančiais savaiminį vandens valymąsi bei suteikiančiais naujas buveines biologinei įvairovei. Planuojama, jog per potvynius visa teritorija bus užliejama, o kitu metu – atvira bendruomenės reikmėms.