Kas Lietuvoje trūnija, Estijoje „kala“ pinigus

Estija maža šalis, turinti vos 1, 3 mln. gyventojų, tačiau statybinių atliekų kasmet susidaro dvigubai tiek - beveik 2 mln. tonų. Nors statistiniai duomenys rodo, kad net 72 proc. atliekų šalyje yra perdirbama, Estijos atliekų tvarkytojų asociacijos vadovė Margit Rüütelmann pripažįsta: vaizdelis iš tiesų ne visada idealus – estai taip pat turi bėdų su kontrole, o kai kurios statybinės atliekos kažkur tiesiog išnyksta, atsekti jų dingimo kelių taip ir nepavyksta.

Generuoja daug šiukšlių

M. Rüütelmann, Aplinkos ministerijoje skaitydama pranešimą praktinėje diskusijoje „Statybinių atliekų tvarkymas. Nuo teorijos prie praktikos“, pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad nors Estija maža šalis, jos gyventojai sugeba prigeneruoti įspūdingus šiukšlių kiekius – vienam žmogui kasmet tenka po 290 kg buitinių atliekų. Tiesa, šis vidurkis ES yra vienas mažiausių.

„Pagrindinės statybinės atliekos susidaro nuo griovimo darbų, taip pat naujų statybų, kelių tiesimo. Pagal oficialius duomenis, perdirbimo procentas šalyje siekia 72 proc., kai ES reikalavimas yra iki 2020 metų pasiekti 70 proc. Taigi, mes kaip ir išpildome šį lūkestį“, - teigė užsienio viešnia.

Įdomu tai, kad šalyje už statybinių atliekų tvarkymo taisykles visų pirmiausiai atsako vietos savivaldybės, o atliekų tvarkymą daugiausia vykdo privataus kapitalo bendrovės, dvi specializuotos įmonės perdirba statybos ir griovimo atliekas.

Tarp geros praktikos pavyzdžių, kaip estai panaudoja statybos ir griovimo atliekas, minimas Talino sumanymas. Taline numatoma griauti visus senus, pramoninius, žemės ūkio ūkio pastatas, visus buvusius sovietinės armijos pastatus ir jų atliekos bus šaltinis sertifikuotiems statybos produktams gaminti.

Citata

„Taline 2002 metais buvo išsikeltas tikslas statybines atliekas tvarkyti atskiriant žaliavas ir jas perdirbant. Atskirai turi būti rūšiuojama mediena, kartoninės pakuotės, plastikas, metalai, mineralinės medžiagos, akmenys, stiklas, betonas, cementas, pavojingos atliekos. Jeigu statybvietėje susidaro daugiau nei 10 kubinių metrų statybinių atliekų, statytojas privalo pateikti šių atliekų sutvarkymo planą vietos aplinkos departamentams“, - teigė M. Rüütelmann.

Taisyklėse taip pat numatoma, kad negalima laidoti į žemę, šalinti sąvartynuose cemento, plytų, akmenų, medienos. Jų taip pat negalima naudoti kaip užpildo medžiagos.

„Akmenys ir plytos turi būti pakartotinai panaudoti, asfaltas ir betonas perdirbamas, o mediena sudeginama, panaudojama energijai gauti“, - aiškino seminaro pranešėja.

Pasigenda griežtesnės kontrolės

Nors reguliavimo mechanizmas numato, kaip ir kas turi būti tvarkoma bei kur gali būti panaudojama, ne visos statybinės įmonės šių taisyklių paiso. Tai pripažįsta ir estų viešnia.

„Kontrolė, kurią vykdo aplinkos inspektoriai bei vietos valdžia, nėra labai stipri. Labai dažnai rekonstrukcijų ir griovimo atliekos tiesiog pradingsta. Yra labai sudėtinga pasekti, kur jos nukeliavo ir išaiškinti, kodėl pradingo. Situacija gerėja, inspektoriai tikrina, ar statybvietėse atliekos yra išrūšiuojamos, tačiau vis tiek tokių atvejų pasitaiko“, - sakė Estijos atliekų tvarkytojų asociacijos vadovė.

Kokius perdirbimo sprendimus taiko?

Perdirbimo produktams estai šiuo metu naudoja betoną, asfalbetonį, gruntą ir akmenis.
Estai nemažą dalį statybos ir griovimo atliekų, kurių negalima perdirbti, panaudoja kurui iš atliekų gaminti. Iš statybos ir griovimo atliekų perdirbti produktai yra sertifikuojami – sertifikatus jau turi kompostas ir dumblas.

Tarp geros praktikos pavyzdžių, kaip estai panaudoja statybos ir griovimo atliekas, minimas Talino sumanymas. Taline numatoma griauti visus senus, pramoninius, žemės ūkio pastatus, visus buvusius sovietinės armijos pastatus ir jų atliekos bus šaltinis sertifikuotiems statybos produktams gaminti.

„2011 metais Estijoje vien iš sutrumpinto betono buvo pastatytas bandomasis eksperimentinis 425 m ilgio kelias. Visą statybos procesą stebėjo Talino technikos universitetas ir iki šiol yra vykdomi stebėjimo darbai“, - teigė M. Rüütelmann.

Jos atstovaujama organizacija, susijungusi į klasterį su švietimo ir mokslo institucijomis, vykdo ir daug lobistinės veiklos. Nuo 2011 m. vasaros Ekonomikos ir Susisiekimo ministerijos šiek tiek pakeitė taisykles, kur gali būt naudojamos statybinės atliekos (sutrupintas betonas) – išskirtos tokios kategorijos kaip dviračių takai, pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės ir keliai, kuriais per dieną važiuoja ne daugiau nei 200 mašinų.

„Mes siekiame išplėsti šią ribą, kad ji siektų 500 automobilių per dieną. Norime įrodyti, kad statybinės atliekos gali būti kokybiškos ir tapti gera žaliava antriniam panaudojimui“, - sakė viešnia iš Estijos.

Seminaro metu taip pat aptartos mūsų kaimynų estų taikomos baudos už aplinkos teršimą statybinėmis atliekomis. Yra numatyta, kad jeigu Estijoje išmetamos statybinės atliekos į aplinką, gresia 30 eurų už toną bauda. Atskirai surinktoms statybinėms atliekoms – medienai, popieriui, betonui taikomas- 4-6 eurų už toną sutvarkymo mokestis, mišrioms – beveik dešimt kartų daugiau 45-63 eurų už toną.

Už savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą fiziniams asmeniui taikoma 800 eurų bauda, juridiniam asmeniui – 80 tūkst. eurų.