Tokį augantį gamtos resursų naudojimą Pasaulio gamtos fondo specialistai linkę lyginti su santaupomis banke, kuomet jos naudojamos daug greičiau negu kaupiasi palūkanos.

Gamtosaugos specialistai sutinka, kad gamta yra žmonių gerovės ir klestėjimo pagrindas. Nepaisant to, nuo 1970 iki 2008 metų augalų ir gyvūnų bioįvairovė pasaulyje sumažėjo trečdaliu. Smarkus bioįvairovės mažėjimas nerimą turėtų kelti ne dėl to, kad žmonės nebegalės išvysti, tarkime, lot. Apis mellifera – naminės bitės, bet didžiąja dalimi dėl to, jog prarasime didžiules paslaugas žemės ūkiui teikiančius vabzdžius.

Nuo medienos tiekimo iki klimato reguliavimo 

Sąveikaudamos tarpusavyje biologinės rūšys sukuria ekosistemas, kurios žemėje atlieka įvairias funkcijas bei suteikia mums nemokamas paslaugas. 

Jungtinių Tautų Aplinkos programos „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ koordinatorius Salmanas Hussainas GRYNAS.lt žurnalistams pasakojo, jog žmonės nevienodai vertina ekosistemų teikiamas paslaugas. Anot profesoriaus, lengviausiai suprantamos yra vadinamos „tiekimo paslaugos“ – tai maistas, mediena, tekstilės pluoštai, vaistai, kiek sunkiau suvokti kultūrines paslaugas, tokias kaip rekreacines, estetines ar dvasines.
Citata
Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.

Prof. S. Hussaino nuomone, labai svarbios ir ekosistemų mums teikiamos reguliacinės bei palaikymo paslaugos: klimato reguliavimas (vandenynai iš oro sugeria anglies dvideginį tokiu būdu reguliuodami jo kiekį ore), vandens filtravimas ar dirvožemio formavimas. 

Interviu metu Prof. S.Hussainas teigė, jog tiek politikai, tiek verslas priimdami sprendimus neatsižvelgia į ekosistemų teikiamų paslaugų išsaugojimą. Vienas iš organizacijos „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomika“ tikslų yra ekonomiškai įvertinti ekosistemų teikiamų paslaugų vertę, kad jos galėtų būti įtraukiamos į kaštų bei naudos analizes.

Dėl miškų kirtimo kasmet prarandama iki penkių trilijonų JAV dolerių

Per pastaruosius 300 metų pasaulyje miškų sumažėjo 40 %. 25 šalyse miškų beveik nebeliko, o 29 šalyse miškų plotai sumažėjo net 90 %. Miškai filtruoja lietaus vandenį, vykdydami fotosintezę sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį, tiekia medieną bei sukuria darbo vietas ją pasiimantiems. Taip pat, žinoma, yra buveinė įvairiems gyvūnams. 

„Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos“ organizacijos atlikta studija parodė, jog dėl miškų naikinimo pasaulis kasmet praranda nuo dviejų iki penkių trilijonų JAV dolerių vertės gamtinio kapitalo. Kita vertus, yra atkreipiamas dėmesys, jog tokią pačią vertę sukuriančios ekosistemos gali būti išsaugotos į saugomas teritorijas investavus 45 milijardus JAV dolerių. Kitaip tariant - vienas į atitinkamas saugomas teritorijas investuotas doleris (apie 2,5 lito) gali sukurti paslaugų už 100 $ (250 litų).

Vandenynai – ne tik pagrindinis pasaulio baltymų šaltinis 

Pasaulio gamtos fondo organizacija atkreipia dėmesį į jūrų ir vandenynų ekosistemų sukuriamą vertę. Vandenynai ne tik žuvies ir kitų jūros gėrybių šaltinis – mangrovės (medžiai ir krūmai, augantys jūrų pakrantėse), pakrančių pelkės, koralų rifai sudaro esmines žemynų apsaugas nuo audrų ar cunamių. Koralų rifai taip pat yra svarbi vandens turizmo dalis, o vandenynų vėjai, bangos ir srovės sudaro galimybes vystyti atsinaujinančią energetiką. Žinoma, sugerdami anglies dvideginį vandenynai prisideda prie klimato reguliavimo. 

Nepaisant to, „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos“ organizacijos atlikta studija parodė, jog dėl taršos, taip pat dėl žuvininkystėje plačiai naudojamo žvejybos būdo „tralavimo“ ir įvairių ligų per pastaruosius 50 metų vandenynuose koralų sumažėjo 30 proc. Stiprų nerimą kelia ir žuvies pergaudymas. Dar praeitais metais Lietuvos Gamtos fondo atstovas Robertas Staponkus žurnalistams teigė, jog „atviruose vandenyse žuvis gaudo tiesiog per daug laivų - žuvies išteklių nebėra tiek, kiek naudojame pajėgumų joms sugauti“.
Citata
Per pastaruosius 300 metų pasaulyje miškų sumažėjo 40 %. 25 šalyse miškų beveik nebeliko, o 29 šalyse miškų plotai sumažėjo net 90 %.

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję.  

„Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos“ organizacija įvertino, jog jeigu penktadaliu sumažimtume žvejybos plotus, ekonomikai tai sudarytų apie 270 mln. JAV dolerių nuostolių per metus, tačiau toks sprendimas padėtų atsigauti žuvies ištekliams ir per tokį patį laikotarpį sukurtų nuo 70 iki 80 milijardų JAV dolerių vertės. 


Norima įvertinti ir Baltijos jūros ekosistemų sukuriamą vertę

„Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos“ organizacija įgyvendindama Jungtinių Tautų aplinkos programą paskelbė ieškanti tyrimų centrų bei techninių mokslų įstaigų, kurios galėtų atlikti Baltijos jūros regiono pirminį tyrimą (angl. Scoping study).

Organizacija siekia įvertinti, kokią ekonominę naudą gautų regionas, jeigu būtų sumažinta Baltijos jūros eutrofikacija (vandens pelkėjimo dėl azoto ir fosforo junginių pertekliaus).