Klausimas, kas nuodijo upę, sprendžiamas jau penkerius metus

Prieš penkerius metus įvykusios nelaimės Šyšos upėje kaltininkai vis dar neišaiškinti. Kol užsitęsę teismų procesai negali padėti taško šios istorijos pabaigai, upei padaryta 2,3 mln. litų žala lieka neatlyginta.

Priskaičiuota milijoninė žala

„Esu ramus, nesijaučiu skolingas ar atsakingas už Šyšos upės teršimą 2009 metų vasarą. Tada gamtosaugininkų pareikšta apie 2,3 mln. litų pretenzija atmesta. Ikiteisminį tyrimą pradėjusi prokuratūra nustatys, kas nuodijo upę, teismas priteis žalą. Mes prisiteisėme solidžias sumas iš spirito ir sūrių gamyklų, kurių nuotekos tada iš rikiuotės išvedė mūsų biologinio valymo įrenginius“, - žurnalistei kalbėjo „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas.

Šilutės savivaldybė reklaminiais tikslais Vandenų kraštu save pristato šaliai ir pasauliui jau antrą dešimtmetį. „Šilutės vandenys“ yra savivaldybės bendrovė, per kurios nuotekų valyklos vamzdį 2009 liepos 3-ąją ir pliūptelėjo bei du mėnesius į Šyšos upę tekėjo didelės koncentracijos teršalai.

Citata

Vandentvarkos bendrovė, kurios veiklą 2009 m. sutrikdė prastai kontroliuotas nuotekų ūkis, savo interesus apsigynė. O nukentėjusi gamta – ne. Žalos atlyginimas jai tradiciškai vilkinamas.

Kol galų gale buvo priimtas sprendimas stabdyti pramoninių nuotekų priėmimą į šią valyklą, praėjo nemažai laiko. Sutrikdytas nuotekų biologinio valymo ciklas pilnai atkurtas buvo tik rugsėjo vidury. Šyšos upės ichtiofaunai, specialistų skaičiavimais, buvo padaryta 2,3 mln. litų ekologinė žala, kurią per 30 dienų geranoriškai atlyginti „Šilutės vandenis“ paragino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KLRAAD) direktorius Andrius Kairys.

2009 liepos-rugsėjo mėnesiais už Šyšos upės viršnormatyvinę taršą įmonei buvo paskaičiuoti mokesčiai didesniu tarifu, suma siekė apie pusę milijono litų.

Tada, 2009-ųjų vasarą, medžiaga dėl Šyšos upės taršos buvo perduota Šilutės rajono prokuratūrai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.Bet jau artėja penkerių metų sukaktis, o ekologinė žala gamtai iki šiol neatlyginta, byla teisme - neišnagrinėta. Ar ir ji bus numarinta, kaip 2007-ųjų kovą srutomis iš „Grabupėlių“kiaulidžių Šyšos ichtiofaunos nuodijimo? Bylą tada taip pat tyrė Šilutės prokuratūra.

Tiki, kad kaltininkai bus išaiškinti

KLRAAD direktorius Andrius Kairys, kalbėdamas su žurnaliste, reiškė įsitikinimą, kad taip nebus.
„Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra kaltais pripažino sūrių ir spirito gamyklas ir abiejų jų direktorius. Bet baudžiamoji byla teisme neišnagrinėta, nes viena šių įmonių civilinio proceso tvarka ginčija skaičiavimus, kuriais grįstas padarytos žalos atlyginimo ieškinys. Nuo atsakomybės nei „Šilutės Rambynas“, nei „Biofuture“ neišsisuks, kaip „Grabupėliai“, kurie buvo išparduoti...

A.Kairys tvirtino, jog trečiuoju asmeniu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu bus kviečiama ir bendrovė „Šilutės vandenys“, į savo valyklą priėmusi didesnės nei leistina koncentracijos teršalus. Juk būtent dėl to nesuvaldžius proceso žuvo biologinį valymą užtikrinančios bakterijos.

„Žinau, kad „Šilutės vandenys“ laimėjo bylas prieš šias įmones, jai priteisti solidūs ieškiniai. Bet tikėtis, kad gera valia dabar ši bendrovė sumokės padarytą žalą gamtai, vargu ar įmanoma. Nors teršalai tekėjo būtent iš jos vamzdžio“, - svarstė KLRAAD direktorius A.Kairys.

Šiemet vasario viduryje įsiteisėjo Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas, kuriuo iš sūrių gamyklos „Šilutės Rambynas“ bendrovės „Šilutės vandenys“ naudai buvo priteista 1 mln.140 tūkst. litų suma už didelės koncentracijos teršalais padarytą žalą jos nuotekų ūkiui. „Biofuture“ jau anksčiau pralošė analogišką bylą ir „Šilutės vandenims“ padengė apie 0,7 mln. litų ieškinį.

Tad vandentvarkos bendrovė, kurios veiklą 2009 m. sutrikdė prastai kontroliuotas nuotekų ūkis, savo interesus apsigynė. O nukentėjusi gamta – ne. Žalos atlyginimas jai tradiciškai vilkinamas.