Jaučia skausmą pilve
Tyrime, kurį užsakė Pasaulio gamtos fondas (WWF), buvo apklausti 15-25 metų amžiaus švedai. Dauguma jų teigė esantys pasiruošę keisti savo elgesį, kad sumažintų globalaus atšilimo grėsmę.
Kas ketvirtas apklaustasis švedas teigė, kad nuliūsta, ar net pajaučia diegimą pilve, vos pagalvoja apie klimato pokyčius.
Apie klimato kaitą Švedijos jaunimas, pasirodo, susimąsto pakankamai dažnai - daugiau kaip pusė respondentų sakė apie tai pagalvojantys bent kartą per savaitę ar net dažniau.
78 proc. jaunimo jaučia pareigą kaip nors įtakoti suaugusiuosius ir sprendimų priėmėjus, kurie nevertina klimato pokyčių pakankamai rimtai.
Daugumos jaunuolių - net 63 proc. – nuomone, Švedijos politikai stengiasi nepakankamai, kad sumažintų klimato pokyčius. Ir vos 8 proc. dabartinio Švedijos Premjero Frederiko Reinfeldto veiksmus, kurie turėtų užkirsti kelią galimai katastrofai, įvertino teigiamai.
Aukotų atostogas Tailande
Švedijos jaunimas jau dabar stengiasi savo veiksmais išsaugoti planetą.
Susirūpinę dėl galimų klimato pokyčių 46 proc. jaunų švedų jau pakeitė savo kasdieninius įpročius. Jie vairuoja mažesnes mašinas, stengiasi keliauti grupelėmis, o ne vieni, dažniau kaip transporto priemonę rinktis dviratį, rečiau skraidyti. Taip pat norėdami išsaugoti planetą jauni švedai stengiasi valgyti mažiau mėsos ir sumažinti savo vartotojiškumą.
Beveik 38 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad dėl kilnaus tikslo - sumažinti klimato kaitą - paaukotų kelionę į Tailandą. 35 proc. sakė, kad galėtų metus nepirkti drabužių, idant išsaugotų planetą.
Tyrimai rodo, kad jaunimas linksta manyti, jog svarbiausias žingsnis klimato kaitai užkirsti turėtų būti atsinaujinančios energijos įdiegimas.
Siūlo atsinaujinančią energetiką
„Klimato kaita, be abejonių, yra didžiausia grėsmė, su kuria susiduria pasaulis su visais įmanomais padariniais ateities kartoms. Netgi jei vidutinė metinė temperatūra padidės dvejais laipsniais, ateityje tai paveiks mūsų planetą. Tačiau politikai tuos faktus ignoruoja ir nepriima jokių sprendimų, kad tai sustabdytų“, - rašoma laiške.
Mokslininkai siūlo konkrečius žingsnius, kurie padėtų išsaugoti planetą. Visų pirma rekomenduojama pasiekti, kad iki 2030 metais būtų pradėti naudoti atsinaujinantys elektros šaltiniai, o iki 2050 metų visa energetika būtų atsinaujinanti.
Į klimato kaitą reaguoja ne tik jaunimas, bet ir suaugusieji. Pavyzdžiui, pernai kovo 23 dieną, per „Žemės valandą“ šviesas išjungė 55 proc. švedų, tokiu būdu simboliškai parodydami politikams, kad, jų nuomone, klimato kaita yra svarbus klausimas.
Šiemet „Žemės valanda“ bus skelbiama, kaip ir kasmet, kovo 23 dieną. Ji prasidės 20:30 val. Lietuvos laiku.
Užtvindytų Niujorką?
Nors yra įvairių ir labai prieštaringų nuomonių dėl galimo globalinio klimato atšilimo, Švedijos mokslininkai ragina nenumoti į tai ranka.
Esą jeigu išsipildytų pesimistiškiausios prognozės ir vidutinė metinė temperatūra iki 2100 metų šoktelėtų keturiais laipsniais Celsijaus, tai lemtų daugybę nelaimių.
Vos keturiais laipsniais aukštesnė temperatūra gali lemti daugybę smarkesnių audrų. Dėl atšilusio klimato jūrų lygis turėtų pakilti taip smarkiai, kad daugybė milžiniškų pasaulio miestų, tokių kaip Niujorkas, būtų užtvindyti, o kai kurios salose esančios valstybės paprasčiausiai nuskęstų.
Netgi jūrų vandens lygiui pakilus vos vienu metru nukentėtų esą 145 milijonai žmonių.
Dar daugiau - 4 laipsnių atšilimas lemtų, kad apie 40 procentų gyvūnų rūšių išnyktų, o Viduržemio jūros regionui kiltų grėsme tapti panašiu į dykumą.