Ruošiasi atremti gyventojų puolimą
Pašilaičiuose gyvenanti Marija Bortkevič pasakoja savo iniciatyva sušaukusi namo bendrijos gyventojų susirinkimą ir nusprendusi informuoti apie kylančius šiukšlių tvarkymo įkainius.
Prabilus apie augantį „vartų“ mokestį M. Bortkevič tik skėsčiojo rankomis. „Dėl ko? Už kokį „vartų“ mokestį? Turbūt tie vartai auksiniai? Įdomu, kas už viso šito stovi ir slypi?“, - spėliojo Pašilaičių gyventoja.
Pašnekovė stebėjosi, kad turėdama aukštąjį išsilavinimą negali paaiškinti, kas lėmė mokesčio augimą. Ką tuomet, anot jos, bekalbėti apie mažiau išsilavinusius rajono gyventojus, kaip išaiškinti situaciją pensininkams?
Tuo metu Fabijoniškių daugiabučius administruojanti bendrovė „Fabeta“ dar tik ruošiasi atremti gyventojų nepasitenkinimą. Mat dauguma jų sąskaitas su išaugusiu šiukšlių tvarkymo mokesčiu gaus tik už gegužės mėnesį.
Pasak bendrovės direktoriaus Kazimiero Vaičiulio, „Fabeta“, lyginant su kitais administratoriais, buvo sutarusi žemesnius šiukšlių tvarkymo įkainius, tad laukiama ryškesnio mokesčių augimo.
Bendrovės skaičiavimais, už 70 kv. metrų teks mokėti iki 7 Lt daugiau, t.y., beveik dvigubai daugiau. Šiuo metu „Fabetos“ vadovas derasi su atliekų vežėju ir viliasi, kad pavyks sutarti dėl palankesnių įkainių.
Sąvartyno mokestis – vienas mažiausių ES
Dėl to ne kartą sulaukta priekaištų iš ES institucijų. Atliekų šalinimas sąvartynuose Lietuvoje yra pigiausias ir dėl to populiariausias atliekų tvarkymo būdas. Jas gerokai paprasčiau ir pigiau yra pašalinti taip, nei išrūšiuoti bei atiduoti perdirbimui.
„Kai sąvartynas be galo pigus, niekas negalvoja apie alternatyvų atliekų tvarkymą. Sąvartyno „vartų“ mokesčio branginimas yra valstybinės politikos dalis. Taip siekiama gyventojus paskatinti rūšiuoti, nes kuo daugiau išrūšiuosi – tuo mažiau šiukšlių pateks į sąvartyną, tuo mažiau teks mokėti už jų tvarkymą“, – aiškina Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus pavaduotojas gamybai Osvaldas Markevičius.
Širvintų savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius džiaugiasi, kad „vartų mokestis“ augs palaipsniui, o ne kelis kartus brangs iš karto. Pirminis siūlomas tarifas buvo gerokai didesnis – jis siekė 175 litus už toną.
„Mūsų regiono žmonėms būtų didelė našta iš karto pereiti prie tokio aukšto mokesčio. Vilniaus vadovams įrodėme, kad labiausiai dėl tokio staigaus „vartų“ mokesčio kėlimo nukentės sostinė, turinti daugiausiai gyventojų, todėl šis mokestis turi būti keliamas ne iš karto“, – aiškina Širvintų savivaldybės meras.
Savo ruožtu atliekų vežėjai jau dabar skaičiuoja papildomas sąnaudas, kurias patirs dėl išaugusio sąvartyno mokesčio. Sudėjus visų sostinėje veikiančių atliekų vežėjų sąnaudas, suma perkoptų 1 mln. litų.
Siekdami surinkti vartų mokestį, vežėjai teigia esą priversti branginti paslaugų įkainius.
Išeitis – atliekų rūšiavimas
Kadangi „vartų“ mokestis skaičiuojamas už į sąvartyną pristatytų atliekų toną, vienintele išeitimi mažinti atvežamų atliekų kiekius ir taip taupyti tampa atliekų išrūšiavimas. Ypač svarbu atskirti sunkiai sveriančias stiklo, metalo, popieriaus atliekas.
Tačiau Statistikos departamento duomenimis, lietuviai yra vieni vangiausiai atliekas rūšiuojančių ES gyventojų. Šiuo metu išrūšiuojama tik apie 5-7 proc. buityje susidarančių komunalinių atliekų. Tuo metu ES šalyse, tokiose kaip Vokietija, Danija, Olandija išrūšiuojama net iki pusės visų virtuvėje susidarančių atliekų.
Tiesa, individualių namų savininkų išrūšiuojami atliekų kiekiai yra didesni. Skatinant kuo aktyviau rūšiuoti, jiems nemokamai išdalinti antrinių žaliavų surinkimui skirti konteineriai. Artimiausiu metu gyventojus turėtų pasiekti ir VAATC nemokamai dalinamos kompostavimo dėžės. Taip siekiama mažinti bioskaidžių atliekų kiekį bendrame atliekų sraute.
Širvintų savivaldybės meras V. Jasiukevičius įsitikinęs, kad tokia politika išties pasiteisina, mat kasmet iš gyventojų surenkama vis daugiau ir daugiau išrūšiuotų antrinių žaliavų. Savivaldybės duomenimis, 2010 m. Širvintų savivaldybėje jų susidarė 110,29 tonos, o pernai - net 275, 12 tonos.
Kad išmoktume gražiai išnešti šiukšles - dar reikia subręsti
Pasak Šilutės mero, tik 91 proc. savivaldybės gyventojų yra sudarę sutartis dėl atliekų surinkimo. Tai reiškia, kad konteinerių neturintys gyventojai šiukšlių atsikrato savais ir niekam nežinomais būdais. Ypač ši problema opi vasarą, kai į sodybas suvažiuoja sutarčių su atliekų vežėjais nesudarę Širvintų sodų gyventojai, vasarotojai. Sąžiningesni susirenka šiukšles ir veža jas į savo miestą. Tuo metu dalis jų šiukšles palieka prie stotelių, kapinių, administracinių pastatų ar svetimų daugiabučių konteinerių. Už jų šiukšles tenka sumokėti kitiems gyventojams arba rajono savivaldybei.
„Maža to, pakelėse paliktų šiukšlių maišus išdrasko šunys, išnešioja vėjas. Paskui daug vargo būna jas renkantiems kelininkams“, – pasakoja meras.
Anot „Fabetos“ direktoriaus, norint paskatinti gyventojus rūšiuoti vis dar reikia auginti jų sąmoningumą. Dar nepakankamai tam pritaikyta ir infrastruktūra. K. Vaičiulio teigimu, gyventojams gerokai paprasčiau išmesti šiukšles per šachtą į bendrą katilą, nei iš devinto aukšto nusileisti ir išmesti jas į antrinių žaliavų konteinerį.
Galbūt, svarsto K. Vaičiulis, derėtų pradėti nuo finansinių argumentų, išdėstant gyventojams, kiek jie kasmet sutaupytų pradėję rūšiuoti.
Iškils atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamyklos
Numatoma, kad sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį padės ES lėšomis statomi komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Juose atliekos bus išrūšiuojamos dar „iki sąvartyno“, atskiriant antrines žaliavas bei žaliąją atliekų dalį, tinkamą kompostavimui. Čia pat jos bus ir apdorojamos.
Tik nedidelė šių atliekų dalis pateks į sąvartynus.
Numatoma, kad pasitelkus MBA įrenginius Vilniaus regione per metus tokiu būdu bus išrūšiuojama ir apdorojama iki 250 tūkst. tonų atliekų. Tiek maždaug jų kasmet pašalinama Vilniaus regiono sąvartynuose. Tiesa, pastaraisiais metais jų kiekis sumažėjo iki 230 tūkst. tonų.
Planuojama, kad MBA įrenginiai pradės veikti jau 2015 m. pabaigoje.