Tai sužinoti svarbu ne dėl žingeidumo. Šios žinios labai svarbios sprendžiant paukščių apsaugos problemas, nes, kaip bebūtų gaila, yra nemažai sparnuočių, kurių skaitlingumas mažėja – jie tiesiog nyksta. Norint nykimą sustabdyti, būtina tinkama jų apsauga ne tik perėjimo, bet ir žiemojimo vietose bei migracijos metu. Tai žinoti aktualu ir dėl kai kurių žmogui bei naminiams ir laukiniams gyvūnams pavojingų ligų sukėlėjų, kuriuos gali pernešti paukščiai.
Paukščio „asmens“ kodas - jo žiede
Paukščių žiedavimo centruose saugoma informacija apie kiekvieną žieduotą paukštį: jo rūšis, lytis, amžius, kur ir kada žieduotas bei kiti jo ir su jo žiedavimu susiję duomenys. Kiekvieno žieduoto paukščio žiedo numeris yra tarsi jo „asmens“ kodas, kurio (tokio paties) neturi joks kitas paukštis ir pagal kurį jis atpažįstamas kaip atskiras ir vienintelis individas iš daugybės žieduotų ir dar daugiau nežieduotų sparnuočių.
Technologijos padeda paukščius stebėti iš toli
Norint atpažinti žieduotą paukštį, būtina tiksliai perskaityti jo žiedo įrašą. Ankščiau tai buvo įmanoma sparnuočiui, gyvam ar, deja, jau negyvam, patekus į žmogaus rankas. Atvejai, kai žiedo įrašas būtų perskaitytas paukščiui nepatekus į žmogaus rankas, būdavo reti. Ištobulinus optinius prietaisus (žiūronus ir monoklius, neretai vadinamus teleskopais), bent jau stambesnių paukščių žiedų įrašus (mat jie didesni nei smulkiųjų paukščių) galima perskaityti paukščiui esant laisvėje, t.y. jis jau nebūtinai turi patekti žmogui į rankas. Šiais laikais žiedų įrašai neretai perskaitomi ir šiuolaikinėmis foto kameromis padarytose nuotraukose, jas peržiūrint kompiuterio ekrane.
Gulbėms ir žąsims plastikiniai žiedai dedami ne tik ant kojų, bet ir ant kaklo. Tokio kaklinio žiedo kodą per žiūronus galima perskaityti šimto metrų ir net dar didesniu atstumu.
Plastikiniais žiedais paženklintų paukščių atpažinimui (identifikavimui) svarbu ne tik žiede įrašytas kodas, bet ir žiedo spalva (balta, juoda, geltona ir t.t.), kuri taip pat yra paukščio „asmens kodo“ dalis.
Ar žiedai paukščiams nekenkia?
Neretai klausiama, ar paukščių žiedavimas ir žiedai jiems nekenkia? Atsakymas vienareikšmis – jei žiedas tinkamas (todėl įvairių paukščių žiedavimui naudojami skirtingų dydžių ir net formos žiedai) ir teisingai uždėtas, paukščiui jis tikrai nekenkia.
Logiškas ir kitas klausimas: ar paukščiams nekenkia pats jų gaudymo žiedavimui procesas? Šiuolaikinės gaudyklės yra saugios, tačiau meluotume teigdami, kad dėl gaudymo nežūsta nei vienas paukštis. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasitaiko pavienių paukščių sužalojimo ir net žūčių atvejų, bet tai tikrai tik pavieniai atvejai ir nuo visų sugautų žiedavimui paukščių kiekio sudaro ne daugiau kaip šimtąsias procento dalis. Toks nedidelis kiekis net nelygintinas su ta gausybe paukščių, kurie susižaloja ir žūva dėl žmogaus ūkinės veiklos (numušti transporto priemonių keliuose, atsitrenkę į langus ir vitrinas, nutrenkti elektros srovės ant elektros perdavimo linijų atramų ir t.t.) ar vien dėl pramogos (medžioklė).
Daug diskusijų dėl kaklinių žiedų
Tiesa, gulbių, kurios dažniausiai dėl netinkamo žmogaus elgesio jų veisimosi laikotarpyje (žmonės jas ir tada maitina, nors tuo laikotarpiu natūralaus jų maisto yra į valias, ir taip atpratina ieškoti natūralaus maisto ir juo maitintis) lieka žiemoti ten, kur neturėtų likti. Todėl, užėjus didesniems šalčiams, jų kakliniai žiedai gali apšalti ledu, bet nežinomas nei vienas paukščio žuvimo dėl šios priežasties atvejis. Teisingumo dėlei verta pasakyti ir tai, kad, užėjus didesniems šalčiams, kartais apšąla net jų snapai.
Mokslininkų atradimai - žiemojančios gulbės nebylės ir varniniai paukščiai
Kartais klausiama, ar šis paukščių tyrimo metodas, naudojamas jau antrą šimtmetį, nepaseno, ar jo negalima pakeisti kitais, naujesniais, tobulesniais metodais? Tikrai nepaseno! Priešingai, kuo ilgiau jis naudojamas, tuo sukaupiama daugiau duomenų, kurie – tiek sukaupti daugiau nei prieš šimtą metų, tiek sukaupti pastaraisiais metais – gali būti lyginami. Tai leidžia atskleisti paukščių biologijos, jų elgesio pokyčius. Pavyzdžiui, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje lieka žiemoti daug gulbių nebylių, nors iki tol jos išskrisdavo žiemoti į Daniją, Vokietiją.
Lietuvoje pradėjo masiškai žiemoti varniniai paukščiai. Ar tai vietiniai paukščiai, ar atskridę iš kitur? Į šį klausimą būtų galima atsakyti išanalizavus jų žiedavimo duomenis, jei jų būtų pakankamai. Lietuvoje išplito didieji kormoranai, plinta didieji baltieji kirai, sidabriniai ir kaspijiniai kirai. Iki šiol dar mažai tikslių duomenų apie į Afriką išskrendančių žiemoti paukščių žiemojimo arealų ribas. Dėl klimato kaitos daugiau ar mažiau keičiasi ne tik paukščių žiemavietės, bet ir jų migracijos ir jų perėjimo datos. Į šiuos ir į daugybę kitų klausimų galima atsakyti analizuojant paukščių žiedavimo duomenis. Kuo tų duomenų daugiau, kuo ilgesnį laikotarpį jie apima, tuo atsakymai tikslesni.
Paukščiai stebimi ir radijo siųstuvais su saulės baterijomis
Ateityje dėl radijo siųstuvų ir jų kainos mažėjimo ir baterijų veikimo trukmės ilgėjimo jie bus vis dažniau ir dažniau naudojami. Antra vertus, radijo siųstuvais ir „senuoju“ paukščių žiedavimo metodu gauti duomenys puikiai papildo vieni kitus ir leidžia tyrėjams pateikti tikslesnes išvadas.
Nėra jokių abejonių, kad „senasis“ paukščių žiedavimo metodas, kuris nėra brangus, bet pakankamai informatyvus, visame pasaulyje dar bus naudojamas tikrai bent jau ne vieną dešimtmetį. Todėl nevertėtų stebėtis, kad šiame amžiuje kasmet pasaulyje apžieduojama apie 5 milijonai paukščių kasmet. Iš jų apie 100 tūkstančių Lietuvoje.
Kam pranešti, jeigu pastebėjote sužieduotą paukštį?
Svarbu nurodyti visą žiedo įrašą (žodžius, raides, skaitmenis, o jei žiedas plastikinis – ir jo spalvą), paukščio aptikimo datą (jei tiksli data nežinoma, svarbi bent apytikslė data) ir vietą (kaimas, miškas, ežeras, rajonas ir pan.) bei paukščio aptikimo aplinkybes (pastebėtas laisvėje gyvas, rastas negyvas; jei negyvas, kokios žinomos ar bent spėjamos mirties priežastys: atsitrenkęs į stiklą, nutrenktas elektros srovės, atsitrenkęs į laidus, sugautas katės, nušautas ir pan.).
Jei paukštis negyvas, žiedavimo centras labai pageidauja gauti ir nuo jo kojos nuimtą žiedą. Jei į rankas pateko gyvas žieduotas paukštis, reikia labai tiksliai nurašyti visą žiedo įrašą, o patį paukštį būtinai paleisti su žiedu. Gal ateityje jis vėl bus kur nors aptiktas. Tokie atvejai ypatingai vertingi.
Kiekvienas toks pranešimas yra svarbus ir laukiamas specialistų. Jei pranešęs asmuo nurodo savo adresą, žiedavimo centras jam visada praneša visus apie tą paukštį žinomus duomenis: kokios rūšies, lyties ir amžiaus paukštis, kur ir kada žieduotas, kur ir kada aptiktas (jei jau buvo aptiktas) po žiedavimo.