Šildo malkomis, nes pigiau
Nors šiais laikais yra ne viena alternatyva, kaip žiemą galima šildyti namus, šių metų sausio mėnesį GRYNAS.lt atlikta apklausa parodė, kad daugiausiai žmonių į krosnis meta malkas (54 proc. apklausoje dalyvavusiųjų). Tiesa, 15 proc. žmonių teigė namus šildantys dujomis, 9 proc. yra įsivedę centrinį šildymą, 8 proc. namų šildymui naudoja anglis, 5 proc. – geoterminį šildymą, o 9 proc. pažymėjo, kad namus šildo kitais būdais.
Vienas iš apklaustųjų, vilnietis Remigijus, kuris namus Antakalnio rajone šildo malkomis, sako, kad tokia alternatyva yra nebrangi ir nereikalaujant papildomų investicijų.
„Šildome beržinėmis malkomis. Todėl, kad malkomis šildyti pigiausia, o beržinės dar ir neteršia kamino, nes neturi sakų“, – savo pasirinkimą argumentuoja pašnekovas.
Paklaustas, kas jį paskatintų pereiti prie kitų šildymo alternatyvų, pavyzdžiui, centralizuoto šildymo, vyras paminėjo finansinę paramą ar patirtų išlaidų bent dalinį kompensavimą, ir infrastruktūros trūkumus.
Kad pereitume prie centralizuoto šildymo, reikėtų papildomo valstybės finansinio paskatinimo. Paramos ar kompensacijų. Bet iš esmės nėra net kaip jungtis prie centrinio šildymo šiuo metu. Nėra tinklų. Vėlgi, galima kalbėti apie šildymą dujomis, bet ir jų tinklų mūsų rajone nėra. Įvedimas labai brangus, taip pat ir jų vartojimas brangus“, – pasakoja Remigijus.
Anglis – daug taršesnė
Kalbant tik apie dažniausiai naudojamo kietojo kuro rūšis – malkas ir anglį, jų taršą ir naudojimą taip pat galima tarpusavyje lyginti. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas prof. Audrius Dėdelė pasakoja, kad pirmiausia būtina paminėti, jog medienos kuras – atsinaujinanti kuro rūšis, o anglis - iškastinis kuras, kuris sparčiai senka.
„Kiekvienais metais mes turime miškų prieaugį, energetinių augalų plantacijas, iš kur galime gauti medienos kurą. Tai yra vienas iš privalumų, nes mes tiesiog po ranka turime šią kuro rūšį“, – pabrėžia mokslininkas.
Būtent mediena ir yra viena pagrindinių kuro rūšių Lietuvoje, kuria namus šildosi daug gyventojų, tačiau nepaisant to, kad tai yra atsinaujinanti kuro rūšis, anot prof. A. Dėdelės, ji reikšmingai prisideda prie padidėjusios oro taršos miestuose, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, esant intensyviam kūrenimui, tuomet stebimos padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore. Tai yra didelė problema didžiuosiuose miestuose.“
Anglis, pasak prof. A. Dėdelės, yra iškastinis kuras, kurio naudojimas šildymui labiau paplitęs kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje.
„Anglis, kaip kuro rūšis, yra nepalyginamai taršesnė lyginant su mediena, nes išsiskiria žymiai didesni kiekiai azoto oksidų ir sieros dioksido“. – akcentuoja mokslininkas.
Mini kelias alternatyvas
Nors malkos ir yra geresnis pasirinkimas namų šildymui nei anglis, tačiau abi šios kietojo kuro rūšys ženkliai prisideda prie oro taršos. Jas pakeitus kitomis, aplinkai draugiškesnėmis šildymo alternatyvomis, pasak VDU prof. A. Dėdelės, pavyktų sumažinti oro taršą. Mokslininkas mini kelias alternatyvias šildymo rūšis: dujinis šildymas, šildymas elektra naudojant šilumos siurblius ir centralizuotas šildymas.
„Reikia pereiti prie alternatyvių kuro rūšių, tokių kaip: dujos ar centralizuotas šildymas, šildymas elektra naudojant šilumos siurblius, kurios yra nepalyginamai geresnės alternatyvos nei mediena ar anglis. Tada būtų mažesnės emisijos ir iš esmės netgi galėtume susitvarkyti su dabartinėmis oro taršos problemomis“, – aiškina prof. A. Dėdelė.
Vis dėlto, šildymas kietuoju kuru yra viena pigiausių ir paprasčiausių šildymo alternatyvų, nereikalaujanti papildomos infrastruktūros ir investicijų.
Į krosnį meta ir atliekas
Tačiau Lietuvoje vis dar yra gyventojų, kurie savo namus šildosi degindami įvairias atliekas. GRYNAS.lt primena, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 Eur. Vis dėlto, kai kurių gyventojų negąsdina nei oro tarša, nei baudos už aplinkosaugos pažeidimus.
Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad atskirai duomenys apie skirtas baudas už atliekų deginimą individualiuose namuose nėra kaupiami, nes tai nėra privaloma, tačiau statistiką dėl atsakomybės už teršalų išmetimą į aplinkos orą pagal Lietuvos Respublikos (LR) Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) 242 straipsnį. Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad 2018 m. pagal minėtą kodekso straipsnį iš viso bausti 152 LR piliečiai, 0 užsienio piliečių. 2017 m. pagal minėtą kodekso straipsnį iš viso bausta 330 LR piliečių ir 4 užsienio piliečiai.
Tiesa, 2016 metais atsakomybę už atmosferos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant atliekas apibrėžė LR Administracinių teisių pažeidimų (ATP) kodekso 83 straipsnis. Pagal jį 2016 metais iš viso bausti 552 LR piliečiai ir 2 užsienio piliečiai.
„Taip pat kasmet dauguma valdybų nusimato rengti specialią akciją „Kaminukas“. Akcijos metu paprastai tikrinamos įmonės, jų katilinės, baldų gamybos įmonės. Kitaip tariant, vietos, kuriose yra didesnė tikimybė, kad gali būti deginamos atliekos. Akcija „Kaminukas“ trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių“, – priduriama Aplinkos apsaugos departamento atsakyme GRYNAS.lt.
Šiemet akcija „Kaminukas“ vyko Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apskrityse.
Paprastai, anot Aplinkos apsaugos departamento specialistų, deginami senų baldų likučiai, arba medžio drožlių plokščių atraižos. Tačiau statistikos, kiek ir kokių atliekų sukūrenta nėra.
Atliekų deginimas pavojingas ir gamtai, ir žmonėms. Kaip pasakoja VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas prof. A. Dėdelė, deginant atliekas į aplinką išskiriamos kancerogeninės medžiagos.
„Jeigu kalbame apie medieną, tai mes žinome, kokie teršalai išsiskiria degimo metu, ir galime prognozuoti galimą poveikį sveikatai. O deginant atliekas, išmetama visa puokštė kancerogeninių medžiagų ir mes net negalime nuspėti, koki poveikį šios medžiagos turės žmonių sveikatai ir aplinkai“, – tikina mokslininkas.
Jis pabrėžia, kad deginant atliekas į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta, o lieka mūsų aplinkoje.