„Visada laikėmės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Aplinkos ministerijos pastangomis Lietuvos biologinei įvairovei ir toliau nekils jokia grėsmė dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, leista metų pradžioje. Seime ir Vyriausybėje priėmus politinį sprendimą, rugsėjį Aplinkos ministerija kreipėsi į paraiškas auginti genetiškai modifikuotus augalus pateikusius ir auginimo leidimą turinčius asmenis. Prašyta, kad visa mūsų šalies teritorija nepatektų į komercinio 8 genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo zoną.
Šis kreipimasis, kaip praneša Europos Komisija, buvo patenkintas. Tai reiškia, kad šie genetiškai modifikuoti augalai, dėl kurių šiuo metu Europos lygmeniu pateiktos paraiškos, Lietuvoje nebus auginami.
Tokius pat reikalavimus dėl visos ar dalies teritorijos išėmimo iš komercinio auginimo zonos pateikė dar 16 valstybių narių: Latvija, Lenkija, Graikija, Kroatija, Austrija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Belgija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Vokietija, Bulgarija, Italija, Danija, Slovėnija.
Sprendimai dėl konkrečių genetiškai modifikuotų organizmų priimami kiekvienu atveju atskirai. Tuo atveju, jei kuri nors kompanija pateiktų prašymą dėl naujos genetiškai modifikuotų augalų linijos auginimo, Lietuva vėl turėtų spręsti, reikalauti išbraukti mūsų šalies teritoriją iš konkretaus genetiškai modifikuoto augalo auginimo geografinės zonos ar ne.