Lietuvos žemė su savo gamtiniais ištekliais – gardus kąsnelis užsieniečiams. Pigu, gausu, derlinga – ir už ypač patrauklią kainą. Džiugina ir gerai apgalvota prekybos sistema: įstatymai – kliento naudai, politika sunkmečio akivaizdoje – atvira „investuotojams“. Bedarbių gretos pasiruošusios pusvelčiui užtikrinti puikų aptarnavimą.
Užsienio verslininkų susidomėjimas Lietuvos žemėmis – akivaizdus. Kai kuriuose rajonuose jie jau yra išsinuomoję ar įsigiję daugiau kaip pusę visos žemės ūkio paskirties žemės. Užsieniečius domina derlingiausi mūsų šalies žemės plotai,kurie, palyginti su kitomis šalimis, yra labai pigūs.
Lietuvoje hektaro kaina yra vidutiniškai 5-7 tūkst.litų, o Vakarų Europos šalyse - 15-20 tūkst. eurų. O likimo valiai palikti lietuvių ūkininkai nesugeba savo krašte konkuruoti su užsienio„investuotojais“. Užsieniečiams Lietuvoje kol kas galioja draudimas savo vardu įsigyti žemės sklypus. Bet Lietuvos įstatymai suteikia galimybę draudimą apeiti, atidarius firmą ar registruojant žemę Lietuvos piliečio vardu. Lietuviai masiškai užleidžia derlingą žemę užsieniečiams.
Užsienio verslininkus vilioja ne tik Lietuvos žemė, bet ir jos gamtiniai ištekliai, o taip pat jų išgavimo, perdirbimo galimybės. Iš Lietuvos išvežami didžiuliai kiekiai durpių.
Mūsų šalies reikmėms panaudojama tik 5 proc. Lietuvos durpių produktų. Net 95 procentai durpių eksportuojama į užsienį. Durpininkai teigia, kad didžiausią durpių paklausą išlaiko šalys, kuriose derlius imamas kelis kartus per metus. Pastaraisiais metais iš Lietuvos išvežami rekordiniai durpių kiekiai. Viena didžiausių įmonių, Lietuvoje užsiimanti durpių gavyba – AB „Rėkyva“. Didžioji dalis šios įmonės akcijų priklauso danų investuotojams. Jei išvežamų durpių ir jų produktų apimtys ir toliau augs tokiais tempais, tai netrukus ir patys imsime importuoti durpes iš užsienio.
Mokslininkų apskaičiavimu, Lietuva sausumoje turi 60 milijonų tonų lietuviškos naftos. Dar 20 milijonų tonų - Baltijos jūroje. Lietuviška nafta išsiskiria labai gera kokybe. Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra išdavusi naftos gavybos leidimus kelioms privačioms užsienio bendrovėms bei bendroms Lietuvos ir užsienio bendrovėms. Taigi, kai valstybė įnirtingai kovoja dėl energetinės nepriklausomybės, lietuviška nafta išteka į svečias šalis.
Energetinę nepriklausomybę drąsiai garantuoja ir naujosios Visagino atominės elektrinės statytojai, nepaisant to, kad daugiau nei pusę planuojamos elektrinės akcijų valdys strateginis investuotojas, kuris, beje, bus ne Lietuvos, o užsienio kompanija.
Sausio pabaigoje Lenkijos naftos koncerno grupės „Lotos“ prezidentas pranešė, kad įmonė ketina savo valdomuose telkiniuose ieškoti skalūninių dujų, taip pat ketina dalyvauti konkurse dėl paieškos kituose Lietuvos telkiniuose. Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis informavo, kad minėta Lenkijos įmonė Lietuvoje turi nemažai telkinių, kuriuose Lietuvos teisinė bazė leidžia jaikad ir šiandien pradėti skalūninių dujų žvalgybos darbus. Galimybė išgauti skalūnines dujas Lietuvoje vilioja ne vieną užsienio kompaniją. JAV įmonės taip pat domisi skalūninių dujų gavybos galimybėmis Lietuvoje.