Ar mūsų laukia Olandijos likimas?
Baltijos jūros krantų eroziją spartina Lietuvos pajūryje karts nuo karto siaučiantys uraganai, audros, taip pat ženklią įtaką daro jūrinė indusrija, žmogaus veiklos nulemti veiksniai. Lietuvos pajūryje iki 1999 metų siautę uraganai nebuvo vadinami vardais, tačiau vienas didesniųjų fiksuotas 1967 m., tuomet pajūrys buvo nusiaubtas labai žymiu mastu. Vėliau sekė dar keturi didesni uraganai - Anatolijus (1999), Elvinas (2005), Kirilas (2007 m.) ir Feliksas (2015).
Anot profesoriaus, tie, kas nugyvens iki 2050 metų, lietuviškajame pajūryje jau matys pylimus, kurie stabdys audrų sukeltas jūros bangas ir neleis apsemti didesnių pajūrio teritorijų.
„Tokie pylimai Olandijoje pradėti statyti XVIII amžiaus pabaigoje ir dabar jie jau yra išauginti iki 12 metrų aukščio ir olandai už jų puikiausiai gyvena. Arba reikės betonuoti pakrantes ir tokiu būdu gintis nuo uragano ir vandens kilimo“, - prognozavo mokslininkas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad studijoje tokie pasiūlymai neteikti, nes tam dar per anksti.
„Tačiau tam, ko gero, reiktų ruoštis“, - sutiko A. Grigelis.
Savo ruožtu studijos bendrautoris mokslų daktaras dr. Petras Zemlys pristatymo metu teigė, kad jeigu norime turėti Palangos paplūdimį, turime jį maitinti smėliu ir tai daryti pastoviai.
„Reikia turėti omenyje, kad gyvename Baltijos jūros pakrantėje, kur turime didžiausią banguotumą, jis yra maksimalus. Taigi smėlio papildymo priemonės yra efektyvios, bet tik tam tikrą laiką. Tas priemones mes turime taikyti nuolat, o tai reikalauja investicijų“, - konstatavo P. Zemlys.
Daugiausiai nerimo - dėl pirmosios Melnragės
Mokslininkų parengtoje studijoje yra aptariama situacija ir pirmojoje Melnragėje prie šiaurinio molo. Ši zona yra įvardijama kaip viena pažeidžiamiausių, daugiausiai paveiki uragano neigiamiems padariniams.
„Paskutiniai uraganai, ypač Feliksas, parodė, kad Melnragės paplūdimiai yra silpnoji vieta“, - su kolegos nuomone sutiko ir profesorius A. Grigelis.
Profesorė Inga Dailidienė studijos pristatymo metu atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pajūrio kranto linija yra labai trumpa, vos 90 kilometrų. Todėl tiek rekreaciniu, tiek ekonominiu, tiek gamtiniu požiūriu joje juntama didelė apkrova.
„Labai karštas taškas - pirmoji Melnragė. Ten uostą teks ne tik gilinti, bet ir keisti vartus, juos ilginti. Vadinasi, uosto dinamika keisis taip, kad išplovimai bus dar didesni. Ten yra ne tik komercinė, bet ir rekreacinė zona, todėl drastiškos priemonės tokios kaip gamtos pakeitimas tokioje saugotinoje teritorijoje yra per drastiškos, tarkime cementuoti pakrantę. Turėsime rasti sprendimus kartu – tiek uostas, tiek ir mokslininkai“, - sakė I. Dailidienė.
Jos teigimu, uraganų skaitlingumas Lietuvos pajūryje nedidėja, bet pastebima, kad didėja uraganų galia ir trukmė. Jeigu seniau uraganas vykdavo keturias-penkias valandas, dabar kartais užsitęsia ir kelias paras.