Visai neseniai net Lietuvos žiniasklaida pranešė apie artėjančią potvynio Šiaurės Kalifornijoje grėsmę. Pirmą kartą per du dešimtmečius dėl nesiliaujančių liūčių persipildžius užtvankai iškilo potvynio rizika.
Tiesa, pakilęs vandens lygis diskusijas kelia ir mūsų šalyje. Šią žiemą buvo stipriai patvinusi Neris. Taip pat visai neseniai vilniečiai ir kitų miestų gyventojai diskutavo apie vandeniu užlietas Vilniaus Karveliškių kapines, kuriose, anot specialistų, dėl lietaus ir ištirpusio sniego kiekio persipildė vandens rezervuarai ir vanduo užliejo kapus. Nors potvyniu, anot mokslininkų, to nepavadinsi, tačiau nuostoliai vilniečiams akivaizdūs.
Artimiausiu laiku potvynių neprognozuojama
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad lietuviai gali jaustis ramiau nei Šiaurės Kalifornijos gyventojai. Pavasarį potvynių, kai upė išsilieja iš vagos ir užtvindo slėnius dėl tirpstančio sniego ir ledo, neturėtų būti. Tačiau visai kitos tendencijos žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
„Šiuo metu stebint upių vandens lygį potvynio nesitikima. Ir jei sąlygos kardinaliai nepasikeis, tai šį pavasarį potvynio nebus. Hidrologiniu požiūriu potvynis yra staigus vandens pakilimas dėl tirpstančio sniego. Tai nebūtinai upė turi išsilieti iš vagos. O bendruoju supratimu - kai vanduo išsilieja iš upės vagos. Tai tokių situacijų šiais metais nenumatome“, – aiškina J. Šimkus.
Potvynį mokslininkai apibrėžia kaip upės, jūros ar marių vandens lygio pakilimą. Jei jis labai didelis, potvynis gali tapti katastrofiniu – kai upė išsilieja iš vagos ir užlieja slėnius, šalia esančias gyvenvietes.
Hidrologas prognozuoja, kad atvejų, kada upė išsilieja iš vagos, ateityje tik daugės. Tiesa, tokie poplūdžiai bus sukelti ilgų ir stiprių liūčių, ir išsilieti bus linkusios mažesnės šalies upės.
Potvyniai kyla dėl kelių priežasčių
Kol kas potvynių, kai išsiliejusi upės vaga užtvindo slėnius, tikimybės šiemet nemato ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius, tačiau upių vandens lygio pakilimo galimybės jis neatmeta. Mokslininkas šį gamtos reiškinį skirsto į kelis tipus, kuriuos lemia esančios gamtinės sąlygos.
„Mūsų krašte labiausiai įprasta potvynius skirstyti pagal tai, ar juos sukėlė sniego ir ledo tirpsmas – pas mus tai visuomet buvusi dažniausia potvynių priežastis. Sniego tirpsmo metu upių potvyniai, kai pakyla upės vandens lygis yra reguliarūs, turėtų kartotis bent kartą per metus - pavasarį“, – aiškina G. Valiuškevičius.
Hidrologas įvardija ir dar kelias potvynių atsiradimo priežastis: poplūdžiai, kuriuos sukelia smarkios ir ilgos liūtys, bei žmogaus veiksmai, pavyzdžiui, neteisingai sutvarkytos lietaus kanalizacijos sistemos, nevykusiai sureguliuotos hidroelektrinės ar užtvankos darbas.
Nemuno deltos žemupys vis tiek „skęsta“
Potvyniai įvyksta dėl vandens balanso pokyčio. Hidrologas J. Šimkus sako, jog dabar daug sniego nėra, ledas irgi jau beveik ištirpęs, todėl nėra tiek vandens atsargų, kad sulauktume upių išsiliejimo. Vienintelė potvynio tikimybė šiemet gali būti dėl didelių ir stiprių liūčių. Toks potvynis galimas vasarą.
Tačiau vertėtų išskirti jau minėtas Nemuno deltos apylinkes. Čia potvynis prasidėjęs sulaukus gausesnio sniego – nuo praeitų metų gruodžio 30 dienos, o tęsėsi net iki šių metų vasario pradžios. Šiuo metu situacija stabilizavosi. Tai reiškia, kad jo lygis daugiau nekyla, tačiau didelis jo kiekis laukuose, keliuose vis dar sukaustęs žmonių kasdienybę. Prof. dr. G. Valiuškevičius aiškina, kuo ši zona tokia išskirtinė.
„Nemuno deltoje situacija įtempta dėl dviejų priežasčių: pirmiausia ten ir šiaip to vandens yra didžiuliai kiekiai, nes Nemunas žemupyje yra sukaupęs iš visų savo intakų vandenį. Taip pat Nemunas turi lygiu paviršiumi pasižyminčias deltas. Vadinasi, vandens lygiui pakilti pakanka keliasdešimt centimetrų ir tas vanduo „išlipa iš vagos“, – tvirtina pašnekovas.
Lietuvoje būta ir katastrofiškų potvynių
Kituose regionuose potvynių grėsmė mažesnė. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas J. Šimkus prisimena prieš metus vieną iš Panevėžio sodų bendrijų užliejusį Nevėžį. Potvynis tuomet nebuvęs didelis nacionaliniu mastu, tačiau, kaip rašiusi vietinė žiniasklaida, padaręs nemažai žalos kolektyvinių sodų savininkams: sugadintos patalpose buvusios žoliapjovės ir kiti drėgmei neatsparūs prietaisai, apgadintas sodo namelių vidus ir išorė.
Išskirti galima 2010 metus, kai dėl didelio iškritusio sniego kiekio ir staigaus ledo tirpsmo, iš vagos išsiliejo tiek Nemunas, tiek Neris. Tąkart iš vandens apsupties vadavosi visi regionai, kurie yra šalia upių. Šis potvynis buvęs nacionaliniu mastu. Tačiau labiausiai patvinusios buvo Kauno apylinkės, Kėdainiai, Joniškis. Potvynis siaubė ir Anykščius, Tauragę, Naująją Akmenę, nukentėjo Šilutės apskrities gyventojai. Vanduo sėmė gatves, sodus, gyvenamuosius namus. Buvo skaičiuojami milžiniški nuostoliai.
Dar ir šiandien Kauno gyventojai su baime prisimena jų namus siaubusį potvynį. Tąkart Neriai išsiliejus, kovo 22 dieną, apie 3 valandą nakties vanduo staiga priartėjo prie sodybų, apsėmė namų pamatus, keletą mašinų, ledai išvertė medines tvoras. Iš apsemtų namų jau naktį Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pradėjo evakuoti žmones. Vienas jų, Tomas, GRYNAS.lt žurnalistams sutiko pasidalinti prisiminimais iš tos nakties.
„Tada dar gyvenau su tėvais, gyvenome pirmame daugiabučio namo aukšte. Gal aš kažką nujaučiau, nežinau, bet naktį prabudau. Nežinau, kiek tada buvo valandų, bet pamačiau gaisrinės šviesas. Pažvelgiau pro langą ir pamačiau neįtikėtiną vaizdą: Kaunas „plaukė“. Su vandeniu tekėjo šiukšlės, šakos, žmonių gatvėse nebuvo, bet rinkosi pajėgos, kad vandens lygį mažintų. Aš pažadinau tėvus, bet iš buto mes niekur nėjome. Laukėme dar ir kitą visą dieną, kad vanduo atslūgtų. Vienu metu ir nerealūs pojūčiai ir baimė, kuo viskas baigsis“, - pasakoja Tomas.
Išskirtos pavojingiausios zonos
Įvykus katastrofai, kai „plaukė“ visa Lietuva, buvo svarstoma, kaip išvengti tokių situacijų. Priimtas sprendimas dėl Lietuvos potvynių direktyvos, kurioje turėjo būti apibrėžta, kas yra potvynis, kaip jo išvengti, kurios šalies vietos yra pavojingiausios ir kaip elgtis, jei situacija vėl taptų ekstremali. Direktyva pristatyta 2014 metais, o joje esanti informacija aktuali iki 2020 m., kai vėl bus peržiūrima potvynių tikimybė, galimos ekstremalių situacijų zonos. Tiesa, prireikus direktyvoje ir jai priklausančiuose žemėlapiuose daromos korekcijos.
Vienas pagrindinių projekto rengimo procese dalyvavusiųjų yra Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas. Prisimindamas direktyvos rengimą, jis išryškina kelis etapus.
„Pirmiausia išsiaiškinome, ar apskritai Lietuvoje yra potvynių grėsmė, kokio dydžio jie gali būti, kokio tipo potvyniai Lietuvoje galimi. Įgyvendinus šį etapą, nustačius priežastis, dėl ko kyla potvyniai, buvo išskirti upių ruožai, kuriuose gali kilti potvyniai. Buvo orientuojamasi į tokius potvynius, kurie gali sukelti neigiamas pasekmes, padaryti daug žalos nacionaliniu lygmeniu. Taip pat buvo aiškintasi apie potvynių tikimybę ir dydį, priežastis ateityje. Po tyrimų buvo sudaromi potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, kuriuose parodoma, kokios teritorijos gali būti užlietos ir paskaičiuojama potenciali potvynių žala“, – aiškina G. Dūdėnas.
Dar vienas potvynių direktyvos etapas vyksta ir dabar. Už mažiausias investicijas norima pasiekti kuo didesnį apsisaugojimo lygį. Ieškoti priemonių, kaip užtikrinti bent jau minimalų priimtiną apsaugos lygį, kad ištikus nelaimei, būtų galimybės neigiamą poveikį sumažinti.
Regionai – pasiruošę
Tiek Šilutės rajono savivaldybė, tiek Kauno miesto savivaldybė yra pasirengusios ekstremalių situacijų planus, kurie turėtų padėti potvynių metu. Kauno savivaldybės Miesto civilinės saugos skyriaus vedėjas Gediminas Jankus pasakoja, kad po 2010 metų potvynio miestas peržiūrėjo tvarką, kaip elgtis potvynių metu, įdiegė naujovių.
„Patirtis ekstremalių situacijų jau yra Kauno mieste. 2010 metais buvo bene didžiausias išbandymas. Turiu omenyje, kai buvo patvinusi Neris. Prieš potvynį gyventojai buvo informuoti, bet ne visi, matyt, sureagavo“, – mano specialistas.
Anot jo, informacija apie artėjantį laikotarpį, kai gali pakilti vandens lygis, gyventojams perduodama kiekvieną pavasarį ir ne po vieną kartą. Pakilus upės vandens lygiui, kauniečiai ir kiti apskrities gyventojai, informuojami apie kylančią potvynio grėsmę, o jam kilus tiek mieste, tiek užmiestyje kauktų sirenos.
„Šiais metais baimių kol kas nėra, bet, aišku, gyventojai įspėti, kad ateina pavasaris ir jie būtų budrūs. Jeigu yra pavojus, gyventojai iš karto išvežami iš užlietų teritorijų“, – tvirtina G. Jankus.
Šilutės rajone, kur potvynis vyksta kiekvienais metais, grėsmės išvengti nepavyktų. Tačiau ten gyvenantys žmonės rado būdų, kaip bent minimaliai prisitaikyti prie vyraujančių gamtinių sąlygų. Dar tik prasidėjus šiųmečiam potvyniui, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos ekologas Robertas Kubilius GRYNAS.lt yra sakęs, kad pakilus vandens lygiui automobiliai perkeliami tralais.
„Patiems automobiliams važiuoti draudžiama, jie turi užvažiuoti ant tralo. Prie tralo yra dvi eilės: vieni su leidimais, tai vietiniai gyventojai, tarnybos, kiti Nemuno deltos svečiai“, – aiškino R. Kubilius.
Gamta prie potvynių prisitaikiusi
Gyventojai potvyniams ruošiasi, o kaip į tai reaguoja gamta? Hidrologas G. Valiuškevičius sako, kad gamta prisitaikiusi prie tokių reiškinių ir didelės žalos potvyniai jai nepadaro, išskyrus tuos atvejus, kai iš upės išsiliejęs vanduo po slėnius išnešioja ilgai yrančias atliekas (plastiką, stiklą popierių).
„Reikėtų pabrėžti, kad gamta yra labai prisitaikiusi prie tokių reiškinių. Didelės žalos mes neįžvelgtume, kaip tik daugeliui ekosistemos dalyvių, pradedant žuvimis, augalais ir baigiant smulkesniais organizmais, mūsų sąlygomis, potvyniai yra būtini. Kiekvieną pavasarį, pavyzdžiui, žuvys neršia tik potvynio metu. Be to, yra rūšių, kurios prisitaikę esant tam tikram vandens lygiui kažkur migruoti, tai susiję ir su dauginimosi procesais“, – aiškina mokslininkas.
Nors dėl klimato kaitos Lietuvoje ir mažėja sniego bei ledo, iškilo reali potvynių grėsmė dėl stiprių liūčių. Todėl žmonės, ypač gyvenantys grėsmingiausiose zonose, potvyniui turėtų būti pasiruošę tiek pavasarį, tiek vasarą.