Paradoksalu, tačiau kuo labiau brangsta maisto produktai, kuo garsiau kalbama apie maisto stygių pasaulyje, tuo aktualesnė darosi ir maisto švaistymo problema, su kuria susiduria ir Lietuva. Galimybė nusipirkti pieno, duonos, mėsos, daržovių ar vaisių ir sumokėti 4 litus, skamba kaip pasaka. Tačiau, pasakomis galima pradėti tikėti apsilankius socialinėje parduotuvėje „Sočiai“.

Šioje įstaigoje dirbantys savanoriai ne tik džiugina lankytojus, bet ir prisideda prie maisto švaistymo problemos sprendimo.

Vienas jų, Darius Kvedaras, su kuriuo kalbėjausi apie projektą ir jo svarbą mažas pajamas gaunantiems žmonėms.

Vaikinas pasakojo, kad mintis sukurti šį projektą gimė Modestui Basčiui, kuris ilgą laiką buvo nevyriausybinės organizacijos „Maisto bankas“ savanoris.

„Projekto autorius matė, kad yra daug asmenų, kuriems reikia pagalbos, taip pat pastebėjo vis didėjančią maisto švaistymo problemą. Būtent tai ir lėmė šios socialinės parduotuvės atsiradimą“,– GRYNAS.lt pasakojo D. Kvedaras.

Rasti Verkių gatvėje įsikūrusią parduotuvę - užduotis ne pati lengviausia. Ilgai tenka pašniukštinėti, mat jokio užrašo ar logotipo nėra. Ant lango stiklo priklijuotas lapas „Sočiai“. Tiek. Pašnekovas juokavo, kad kartais klientai suka ratus aplink, kol galop skambina neradę parduotuvės, nors vaikšto prie pat jos durų. Tačiau nuolatiniai klientai drąsiai lenkia durų rankeną ir niekada nežino, kaip maloniai bus nustebinti, t.y. – kokius produktus gaus.
Įprastą maisto paketą sudaro pieno, duonos gaminiai, mėsa, vaisiai, daržovės. Kartais pasitaiko ir saldumynų.

Klientus atrenka paramos centras

Nors parduotuvė įkurta visai neseniai ir skaičiuoja savo pirmuosius darbo mėnesius, klientų ratas kiekvieną dieną auga. Kasdien parduotuvėje apsilanko apie 40 žmonių. Apsilankytų dar daugiau, tačiau egzistuoja ir šiokia tokia atranka, kuri lemia, ar žmogus gali įsigyti maisto šioje parduotuvėje.

Klientais galima tapti iš anksto užsiregistravus internetu sociai.lt arba atvykus į parduotuvę. Pašnekovas pasakojo, kad seniau visų buvo prašoma parašyti motyvacinį laišką, iš kurio ir buvo sprendžiama, ar tikrai reikalinga parama. Tačiau, kai klientų ratas išaugo, buvo nutarta keisti atrankos būdą.

„Šiuo metu pradėjome bendradarbiauti su Socialinės paramos centru. Jis labai padeda: ruošia mūsų būsimų klientų sąrašus, analizuoja, atrenka su kuriais mes po to ir dirbame. Sąrašai yra ruošiami trims mėnesiams, o po trijų mėnesių ruošiami kiti. Tokį kelią pasirinkome todėl, kad Socialinės paramos centras turi kur kas geresnes sąlygas realiai įvertinti kiekvieno asmens finansinę padėti“,– apie atrankos kriterijus pasakojo vaikinas.

Paskutinės dienos galiojimo produktai

Atrinktiems klientams telieka atkeliauti į parduotuvę. Pasak pašnekovo, pats apsipirkimas labai paprastas, kadangi atvykęs asmuo perka jau paruoštą maisto paketą. Nereikėtų susidaryti klaidingo pirminio vaizdo, kad ši parduotuvė, tai dideles patalpas turintis centras.

Vienas kambarys, šaldytuvas, dėžės su maisto produktais. Jokių krepšių ar vežimėlių, tad pasistumdyti eilėse neteks.

„Klientas sumoka keturis litus ir mes jam surenkame maisto paketą. Vienos dienos maisto paketai visiems asmenims būna beveik vienodi. Dažniausiai tai paskutinės dienos galiojimo produktai“,– apie sistemą kalbėjo D. Kvedaras.

Ką gausite už 4 litus?

Įprastą maisto paketą sudaro pieno, duonos gaminiai, mėsa, vaisiai, daržovės. D. Kvedaras užsimena, kad kartais pasitaiko ir saldumynų. Skanėstų mėgėjai nebūna nuskriausti.

Į parduotuvę atkeliavau popiet, apie 15 valandą, tad didžioji dalis prekių jau buvo išdalinta. Paprašius, ką už savuosiuos 4 litus šiandien galėčiau nusipirkti, pašnekovas ant stalo ėmė krauti visą tuntą maisto ir jo vis daugėjo, kol išaugo savotiškas maisto kalnas. Malonus jausmas, žinant, kad už tiek maisto parduotuvėje paklotum keliasdešimt litų, o čia užtenka vos 4 litų.

Taigi mano tariamai perkamą dienos paketą sudarė: duona, lazanijos lakštai, kotletai, daktariška dešra, užpilamos sriubos, pusriebė varškė, sūreliai, jogurtas, bananai, apelsinai, citrina, sausainiai.

Lankosi ir vegetarai

Į parduotuvę retkarčiais užklysta ir specialų racioną mėgstantys klientai – vegetarai.

„Tuomet parduotuvėje būna daugiau daržovių ar pieno produktų. Tik dažniausiai vegetarai savo šeimoje turi ir „mėsos mylėtojų“, tai jei ir duodam mėsos gabaliuką, jis per ilgai neužsilaiko“,– šypsojosi pašnekovas.

Veganų ir žaliavalgių klientų parduotuvės savanoriai kol kas nesulaukė. O ir patenkinti tokių klientų maisto poreikius būtų labai sunku.


Gali ateiti kartą per savaitę

Kitas svarbus klausimas, kuris turėtų iškilti panorusiems apsipirkti, ar galima kasdien apsilankyti šioje parduotuvėje?

Pašnekovas teigia, kad kiekvienas klientas gali ateiti kartą per savaitę. Kol nėra surasta didesnių maisto resursų, negalima užtikrinti, kad kiekvieną dieną ateinantis klientas gaus šį maisto paketą.

Maisto davinius socialinės parduotuvės darbuotojai gauna iš „Maisto banko“. Tačiau, pasak pašnekovo, šiuo metu ieškoma ir naujų maisto šaltinių.

„Gaunant daugiau maisto, galėsime aptarnauti ir daugiau žmonių (šiuo metu per dieną galima aptarnauti iki 40 žmonių).“

Klientai – nuo studentų iki pensininkų

Pradžioje į socialinę parduotuvę apsipirkti veržte veržėsi studentai. Tačiau šiuo metu į parduotuvę ateina tiek jauni, tiek seni.

D. Kvedaro teigimu, sunku tiksliai apibrėžti dabartinį klientų ratą. Tačiau jis pastebi, kad galbūt apie pusę klientų sudaro jaunos šeimos, dažnai su mažais vaikais. „Yra dalis ir pensinio amžiaus asmenų, yra ir studentų, ir vidutinio amžiaus asmenų. Įvairių žmonių būna, na, bet visi tiek, tai žmonės, kuriems šiuo metu susiklosčiusi sunkesnė finansinė padėtis“,– konstatavo vaikinas.

Maisto perteklius nesusikaupia

Parduotuvė dirba pirmadienį – penktadienį nuo 13 iki 17val. Jos pajėgos nėra didelės: tai 5 dalininkai (akcininkai), įmonės vadovas Modestas Bastys ir savanoris D. Kvedaras.

Pašnekovas atviravo, kad tik atidarius parduotuvę neretai pasitaikydavo ir tokių klientų, kurie jau iš pat ankstyvo ryto skambindavo ir tiesiog „versdavo“ iš lovos. Mat jie jau lūkuriuodavo prie durų ir norėdavo įsigyti maisto produktų.
Dienos paketas už 4 litus
Duona, lazanijos lakštai, kotletai, daktariška dešra, užpilamos sriubos, pusriebė varškė, sūreliai, jogurtas, bananai, apelsinai, citrina, sausainiai.

Atvejų, kad maisto produktų liktų, nepasitaiko. Viskas išgraibstoma iki paskutinio trupinio.

„Taip yra todėl, kad turime susirinkę klientų sąrašą, kurie gyvena šalia mūsų. Vietoje neatėjusio kliento tokiu būdu galima pasiūlyti ateiti kitam. Jeigu atsitiktų taip, kad liktų didelis kiekis maisto produktų, juos visada galima nuvežti į nakvynės namus ar kitą organizaciją, taip pat padedančią skurdžiai gyvenantiems žmonėms“,– kalbėjo vaikinas.

Lietuvoje - tokia vienintelė

D. Kvedaro teigimu, užsienyje tokios socialinės parduotuvės labai populiarios. Vien Didžiojoje Britanijoje tokių parduotuvių yra daugiau kaip 60 tūkst. ir jų daugėja. Galima spėti, kad tokiomis parduotuvėmis naudojasi ir kai kurie ten gyvenantys lietuviai.

O Jungtinėse Amerikos Valstijose kai kurios socialinės parduotuvės prilygsta įprastoms, esančioms Lietuvoje, o neretai ir lenkia didžiuosius prekybos centrus.

Lietuvoje kol kas tai pirmoji tokia parduotuvė. Tačiau idėjos autoriai mano, kad jų turėtų gausėti.

Maisto švaistymas – problema, egzistuojanti ir Lietuvoje

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje (ES) iššvaistoma apie 89 milijonai tonų maisto. Tai yra apie 180 kg vienam gyventojui, nors 79 mln. ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 mln. yra priklausomi nuo maisto labdaros.

Paklaustas, ar Lietuvoje egzistuoja maisto švaistymo problema, D. Kvedaras buvo linkęs manyti, kad Lietuva šiuo atveju nėra kažkuo išskirtinė, tad kaip ir visose šalyse, taip ir čia maisto švaistymo problema egzistuoja.

Todėl vienas iš tikslų – atidaryti socialinę parduotuvę, buvo noras prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo.

Svarbiausi planai – ieškoti naujų maistų šaltinių

D. Kvedaras užsiminė, kad šiuo metu artimiausi ir bene patys svarbiausi planai, tai surasti naujų maisto šaltinių. Tuomet būtų galima aptarnauti daugiau klientų.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad ateityje parduotuvės darbuotojai galės maisto produktus nuvežti tiesiai pirkėjui į namus. Tačiau tam reikia didesnių finansinių galimybių, partnerių, kurie leistų plėtoti šį sumanymą.