Mokslininkai pagamino samanų energija varomą radijo aparatą

Tikriausiai nesuklysime sakydami, jog retas gyventojas dažnai susimąsto apie samanas. Apsilankę miške pastebime sodriai žalią samanų paklotę, daugelis taip pat žino, kaip nustatyti kryptį pagal apsamanojusį medžio kamieną, tačiau kitais atvejais šie paprasti, nežydintys augalai lieka mums geriau pažįstamos floros šešėlyje.

Tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė į samanas pažvelgti nauju žvilgsniu. Jie sukūrė sistemą, kuri leidžia panaudoti šių augalų gaminama energiją, rašo portalas modernfarmer.com. Šiuo metu samanų energija leidžia veikti nedideliam radijo aparatui.

Jauna technologija

„Dauguma žmonių nepastebi samanų, nebent kai tenka jas gremžti nuo plytelėmis grįstų takelių ar stogų šlaitų, - sakė šveicarų dizainerė Fabienne Felder. – Jie laiko jas kone piktžolėmis.“

F. Felder siūlo naują ir kitokį požiūrį. Istoriškai samanos buvo naudojamos viskam, nuo vaistų iki baldų kamšalų. O štai šiandien jos gamina elektrą.

Kartu su dviem mokslininkais iš Kembridžo universiteto F. Felder sukūrė būdą, kaip panaudoti samanas kaip „biologines saulės baterijas“. Pasirodo, vykdydamos fotosintezę, samanos pagamina perteklinį elektronų kiekį. F. Felder bendradarbiai sugebėjo panaudoti šią elektros energiją mažu masteliu – jie pagamino veikiantį, samanų energija varomą radijo aparatą.

Tiesa, šis mažas radijo aparatas pavadinimu „Moss FM“ (angl. moss – samanos) kol kas nėra itin naudingas. Prietaisui energijos užtenka vos keletui minučių. F. Felder teigimu, kad jis veiktų nuolat, tam reikėtų apie 10 kvadratinių metrų samanų kilimo. Pasak jos, technologija dar yra labai jauna. Mokslininkai šiandien geba panaudoti vos 0,1 proc. visos samanų energijos.

Šveicarų dizainerė palygino dabartinę situacija su pirminėmis saulės energijos vystymosi stadijomis, kai ta technologija irgi buvo be galo neefektyvi.

„Žmonės sakė, kad saulės energija niekada negalės konkuruoti su kitais energijos šaltiniais, o pažiūrėkit, kur ji yra šiandien“, - kalbėjo F. Felder. 

Samanas rinktų ne iš miško, bet augintų specialiai

Komandos pagrindinis tikslas šiuo metu – supaprastinti technologiją, o tada pabandyti ją pritaikyti didesniu mastu. F. Felder komanda pateikia tokius duomenis: jeigu visi Londono gyventojai kas antrą dieną po dvi valandas krautųsi savo mobiliuosius telefonus naudodami samanų energiją, sutaupyta energija būtų galima aprūpinti visą miestą – tai 42,5 mln. kilovatvalandžių.

Šveicarų dizainerė sako, jog „Pasigamink pats“ entuziastus, deja, turi nuvilti. „Moss FM“ yra Kembridžo universiteto intelektinė nuosavybė, todėl technologija dalintis šiuo metu negalima. Be to, F. Felder bijo, jog žmonės pradėtų vogti samanas iš miškų, tuo pačiu sužalodami itin trapias ekosistemas. Jeigu jos įrenginys pasiektų masinę gamybą, dizainerei norėtųsi, kad samanos jam būtų auginamos specialiai, o ne imamos laukinės iš gamtos. 

Kyla klausimas, ar elektrai gaminti tinka vien tik samanos, ar ir kiti augalai galėtų būti naudojami jų vietoje? Atsakymas yra ir taip, ir ne. Samanos tinka labiausiai, nes jų metabolizmas yra labai lėtas.

Greičiau augantys augalai yra efektyvesni – panaudoja gerokai daugiau pasigamintų elektronų.
Tačiau F. Felder komanda turi planų išbandyti ryžius ir panaudoti jų fotosintezės energiją.

„O jeigu galėtume paversti visą ryžių lauką į elektros generatorių? – klausia kūrėja. – Čia ir prasideda visas įdomumas.“