Sinoptikai džiugina gerų orų prognozėmis – artimiausiomis dienomis turėtų kepinti 30 ir daugiau laipsnių karštis. Pajūrio verslininkai teigia pastebintys, kad pamažu pildosi Nida, Juodkrantė, Palanga bei Šventoji – daugelis poilsiautojų vietas užsisakė ne tik šiltajam savaitgaliui, bet ir visai karštajai savaitei.
Kopų stovyklautojai - gudrūs, bet baudos neišvengia
Vis dėlto karštuoju sezonu netrūksta ir tokių, kurie į pajūrį atvyksta neužsisakę jokios vietos, tad renkasi švęsti kiaurą parą arba naktį praleisti po atviru dangumi.
Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nepritaikytose ir neįrengtose vietose, tačiau, kaip pasakoja šio parko direktorė Aušra Feser, šiemet jau teko žadinti kopose snaudžiančius tautiečius. Miegoti naktį palapinėje paplūdimyje yra viešosios tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį skiriama iki 300 Lt bauda – maždaug tiek, už kiek Nidoje ar Juodkrantėje galima išsinuomoti dviejų kambarių butą su visais patogumais.
Romantikams galima atleisti
Tiesa, snausti miegmaišyje ant jūros kranto nedraudžiama. „Būna tokių, kurie paplūdimyje miega miegmaišiuose. Mes jų tikrai nebaudžiame. Apskritai tai yra nieko blogo, tačiau dažniausiai tokie miegojimai susiję su alkoholiu, triukšmu, šiukšlėmis. Nieko tokio, jei pernakvoja romantikai, bet svarbu, kad nešiukšlintų“, – sako A. Feser, pridurdama, kad šiuo metu rengiamos naujos Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės.
A. Feser pastebi, kad sovietmečiu draudimų nebuvo, jie atsirado įkūrus Kuršių nerijos nacionalinį parką – 1991-aisiais.
„Sovietmečio pabaigoje stovyklaviečių, miegojimų palapinėse buvo labai daug. Pastebėta, kad tokios stovyklavietės turi didelę įtaką gamtai, iškart pasikeičia visa aplinka. Tuomet nuspręsta tai griežtai riboti, leisti palapines statyti tik kempinguose. Panaši praktika yra ir kitose šalyse.
A. Katkauskas prisimena laikotarpį, kai prieš kelerius metus, karštą vasarą, jaunuoliai nakvodavo kopose. „Tačiau dabar gana šalta, ilgai kopose neišbūsi. Šiemet dar nenustatėme atvejo, nors ne kartą patruliavome kopose. Yra vietų, kur galima apsigyventi, o kitur nelabai ir patogu būtų miegoti dėl kalninių pušų, skardžių. Žinome vietas, kuriose galėtų apsistoti, jas dažnokai patikriname“, – dėstė Palangos policijos komisariato viršininkas.
Jis patikino, kad ir toliau bus vykdomas įvairus patruliavimas ne tik vakarais, bet ir naktį, tad įsigudrinę kopose pasistatyti palapines vėliau, neturėtų nustebti, kai teks už tai atsakyti.
„Iš tiesų yra nemažai restoranų paplūdimyje, veikiančių visą parą, tad stebime jaunimėlį, kad neapsigyventų. Bendradarbiaujame ir su aplinkosaugininkais, jie savo ruožtu ypač prižiūri vietas, kur saugoma augmenija, kad ji nebūtų niokojama. Viskas daroma bendromis jėgomis“, – patikino A. Katkauskas.
Palangos miesto svečių ir gyventojų veiklą reglamentuojantys dokumentai draudžia pajūrio miškuose ir kopose rengti stovyklavietes, statyti palapines, kurti laužus bei jodinėti žirgais.
Gamtininkas: viena nuorūka užteršia kubinį metrą vandens
Anot gamtininko, dažnas neįsivaizduoja stovyklavimo be laužavietės, tačiau tai gali sukelti gaisrus, kurių Kuršių nerijoje pastaraisiais metais netrūko. „Tai mūsų lietuviškoji Sachara. Kuršių nerijos miškai yra degę labiausiai iš visų miškų Lietuvoje. Nida pasižymi kaip Lietuvos kampas, kuriame iškrenta mažiausiai kritulių. Tokiomis sąlygomis stovyklauti yra be galo sudėtinga“, – aiškina A. Gaidamavičius.
Kuršių nerijos nacionaliniame parke šiuo metu draudžiama:
- Nuvažiuoti nuo kietos kelio dangos (asfalto, betono ar skaldos), statyti motorines transporto priemones tam nenustatytose vietose.
- Statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose.
- Stovėti gyvenamiesiems nameliams ant ratų, statyti gyvenamąsias priekabas ir puspriekabes stovėjimo aikštelėse ilgiau kaip 3 val.
- Žaloti augmeniją (retuosius augalus, miško paklotę, krūmus, medžius), gaudyti ir žaloti gyvūnus, kenkti jų aplinkai.
- Vaikščioti, leistis nuo kopų, kopti į jas ar kitaip jas ardyti Grobšto (Sklandytojų kopa) ir Naglių (Pilkosios kopos) gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje (Parnidžio kopa).
- Ardyti pajūrio apsauginio kopagūbrio sutvirtinimą.
- Lankytis Grobšto ir Naglių gamtiniuose rezervatuose, išskyrus įrengtą dviračių trasą bei pažintinį taką Naglių gamtos rezervate, kuris įrengtas prie kelio Smiltynė – Nida 31-me kilometre.
- Teršti, šiukšlinti aplinką, gadinti kelių, informacinius bei kitus ženklus ir įrenginius, mėtyti nuorūkas ir degtukus bei kitokias degias ir aplinką teršiančias medžiagas.
- Triukšmauti, baidyti paukščius jų perėjimo ir migracijos metu, naikinti lizdus.
- Naudotis skraidyklėmis, parasparniais, oro balionais ar slidėmis Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinio kopose.
- Vedžioti šunis be pavadėlių ir antsnukių.
