Kopų mindytojams ruošia siurprizą

Jei poilsiavote Kuršių nerijoje, tikriausiai ne kartą teko matyti po kopas klajojančius žmones, o kai kurie jų susikuria ypatingą pramogą – nuo aukšto smėlio kalno nušliuožia žemyn. Tokie vaizdai šiurpina aplinkosaugininkus. Po kelerių metų geranoriškų pamokymų jie nusprendė, kad šiemet teks griebtis baudų. Nuo penktadienio prie kopų bus nuolat budima ir visiems, žarstantiems nykstančių kopų smėlį, teks susimokėti keletą šimtų litų siekiančias baudas.

Ant kopų lipantys žmonės bėdos nemato

Mokslininkai sako, kad Kuršių nerijos kopoms ant jų laipiojantys poilsiautojai daro didžiulę žalą, nes paspartina kopų slinkimą. Dėl to kasmet mažėja ir pačios kopos. Nauju jūros smėliu jos jau nebepasipildo, todėl dabar kopų likimas – žmonių, vėjo ir lietaus valioje.

Vis dėlto, praėjusią savaitę Kuršių nerijoje viešėjęs vilnietis Mindaugas teigė Naglių rezervate pasigedęs ženklų, draudžiančių lipti ant kopų. Todėl jis, takais priėjęs aplinkosaugininkų suręstą užtvarą, ją perlipęs nupėdino toliau.

„Praėjusią savaitę nuvažiavome prie mirusių kopų. Ėjom takais: kai kur mediniai, o kai kuriuose ruožuose jie smėlio užpustyti. Galiausiai radom sukaltas kartis. Nusifotografavom prie jų gražiai ir pagalvojom, kodėl nenueiti toliau? Perlipau tas kartis ir nuėjau. Nemanau, kad žalą gamtai padariau. Kita vertus, nemačiau ženklo, draudžiančio eiti. Iš karčių gal ir galima įtarti, bet pagalvojau, kad gal tai – dekoracija“, - praėjusios savaitės pasivaikščiojimą Naglių rezervate prisiminė vyras.

Mindaugą draugai kvietė pasivaikščioti ir Parnidžio kopa, tačiau tam jis pasipriešino, nes matė šalia stovinčius draudžiamuosius ženklus. Nepaisant to, vilnietis abejojo, ar ėjimas kopa jai iš tiesų daro neigiamą poveikį.

„Draugai siūlė pasivaikščioti ir Parnidžio kopa, bet aš neleidau. Pasakiau, kad čia tai tikrai draudžiama. Bet mačiau, kad žmonės vaikščiojo. Be to, matėsi ženklai ir specialios užtvaros. Apskritai tai vėjas smėlį gainioja dar ne tiek. Be to, mačiau, kad ant kopų vyko fotosesijos. Ten ir šuo lakstė. Mes nusprendėm, kad šuo bėgiodamas labiausiai kenkia kopoms“, - pasakojo Mindaugas.

Nedrausmingus poilsiautojus persekios sargai

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser GRYNAS.lt pripažino, kad tikrai ne visi valstybės saugomos teritorijos lankytojai paiso draudimo nelaipioti kopomis. Anot jos, pernai buvo stengiamasi netinkamai besielgiančius poilsiautojus perauklėti gražiuoju, aiškinant jiems, kodėl ant kopų lipti negalima. Tačiau pašnekovė konstatavo, kad tai lauktų rezultatų nedavė, todėl šiemet ant kopų ne specialiais takais vaikštantys žmonės bus baudžiami.

Ji atskleidė, kad Kuršių nerijos kopų apsaugai šį sezoną bus išleista 30 tūkst. litų. Šios sumos užteks keturių darbuotojų, kurie prižiūrės poilsiautojus, atlyginimams. Taip pat jiems talkins ir savanoriai. Be to, A. Feser informavo, kad kopų sargai budės net ir nedarbo valandomis bei savaitgaliais.

R. Morkūnaitė

Preliminariai paskaičiuota, kad praeis maždaug 300 metų iki kopų išsilyginimo, jei per 10 metų kopa ir toliau pasislinks po 10 metrų. Aišku, jei klimatas sužvėrės, viskas vyks greičiau.

„Pernai manėme, kad gana leisti valstybės pinigus žmonių vaikymui, bet pamatėme, kad situacija tikrai bloga. Todėl šiemet imamės labai rimtos apsaugos. Darbą pradeda keturi kopų sargai. Iš jų du

dirbs prie Parnidžio kopos, kiti du – Naglių rezervate. Be to, padės ir savanoriai. Šitie žmonės dirbs net ir po darbo valandų bei savaitgaliais. Šiuo metu jau yra lentelės, nurodančios, kur negalima eiti. Taip pat yra ir simbolinė tvora. Dabar jau visi tikrai žino, kur eiti negalima. Todėl visus, kurie nepaisys šių reikalavimų, bausime labai griežtai – kiek galima savivaliauti?“ - patikino parko vadovė.

Pasidomėjus, kokia atsakomybė gresia tvarkos nesilaikantiems žmonėms, nacionalinio parko vadovė sakė, kad laipiojantys ant kopų ne rezervato teritorijoje už pažeidimą turės susimokėti nuo 100 iki 300 litų, o tvarkos nesilaikantiems rezervato teritorijoje bauda didesnė – iki 500 litų.

A. Feser tikino, kad kopas mindžiojantys žmonės valstybės saugomai teritorijai daro labai didelę žalą. Todėl ji visų pirma pabandė pasibelsti į poilsiautojų sąžinę, primindama, jog reikia elgtis taip, kad kopomis galėtų pasidžiaugti ir ateinančios kartos. Kuršių nerijai nemažai žalos padaro ir rezervato teritorijoje besišvartuojantys nedideli laivai ir valtys. Anot jos, tokius pažeidėjus parkui padeda išaiškinti ir pasieniečiai.

„Parnidžio kopoje yra vienas gerokai numintas takas. Todėl vasaros pabaigoje toje vietoje kopa bus pažemėjusi. Vis dėlto pagalvokite, kad ir jūsų anūkai norės tas kopas pamatyti. Šis procesas nesustabdomas: kopos arba apaugs augalais, arba nuslinks į marias. Bet žmonės laipiodami pagreitina procesą. Naglių ir Grobšto rezervatuose situacija geresnė. Tačiau ten yra kita problema – iš marių bandoma išsilaipinti rezervate. Reikia žinoti, kad į rezervatą eiti negalima. Todėl mums padeda pasieniečiai. Jei jie pamato, kad kažkas iš marių bando išsilaipinti rezervate, nufotografuoja ir mums praneša. Taip pat ir privačios įmonės mums padeda. Pagal nuotraukas identifikuojame laivų numerius ir imamės sankcijų“, - kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.

Suskaičiavo, kada kopų neliks

Kopų slinkimą tirianti Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Regina Morkūnaitė palaikė A. Feser poziciją ir sakė, kad nedrausmingi poilsiautojai kopoms labai kenkia. Mokslininkės teigimu, kai pilkosios kopos smėlis nuolat judinamas, ši virsta baltąja.

„Kai žmonės vaikšto kopa, įsigraužia takas ir toje vietoje pradeda formuotis išgrauža, o tada – plynė. Augalija dėl tokių sąlygų negali įsitvirtinti, todėl pilkoji kopa virsta baltąja. Apskritai vaikštant ardoma kopa. Prie marių yra Didžioji kopa. Ant jos labai vaikščiota, todėl ji buvo labai apardyta. Žmonės suniokojo reljefo formą – ji pranyko. Vaikščiojimas sukelia kopos viršūnių plokštėjimą ir žemėjimą. Per mėnesį žmonių suformuotas takas įsigraužia 15 – 20 cm. Tai yra labai daug“, - poilsiautojų daromą žalą įvardijo R. Morkūnaitė.

Ji teigė, kad nuo tvarkos nesilaikančių turistų labai kenčia ir lankomiausia Parnidžio kopa. Mokslininkė sakė, kad šlaito, kuriuo žmonės dažnai leidžiasi žemyn, forma labai pasikeitusi ir smėlis griūva į Kuršių marias. Todėl, jos žodžiais tariant, šlaito ketera per metus sumažėja 0,5 – 1 m.

Galiausiai pašnekovė prisiminė 2011 m. atliktą apskaitą, kuri parodė, kad ant Parnidžio kopos apsilanko per daug žmonių. Ir ji linkusi manyti, kad ši tendencija išlikusi ir dabar. Šis reiškinys kopai nėra naudingas, nes prisideda prie greitesnio jos nykimo.

Vis dėlto mokslininkė aiškino, kad prie plynės formavimosi prisideda ne tik žmogus, bet ir nepalankūs gamtos reiškiniai: „Per 10 metų Parnidžio kopa pasikeitė 25-30 proc. Per tiek laiko pasikeitė kopos forma, jos augalija, smėlio struktūra. Kopos natūraliai apauga. Tai susiję su gruntinių vandenų pokyčiu ir klimato kaita (krituliai, vėjas). Nauju smėliu kopos nepasipildo, nes Sembos pusiasalyje baigėsi jo ištekliai. Apskritai tie pokyčiai neramina. Rezervate saugomos baltosios kopos, o jos apauga. Parkui svarbu išlaikyti baltas kopas, todėl vyksta krūmų kirtimo darbai ir pan.“

R. Morkūnaitė paskaičiavo, kad jei kopos šlaitas per metus nuslenka vienu metru, po 300 metų toje vietoje kopą pakeis plynė. Tiesa, šį procesą gali paspartinti ir nepalankios klimato sąlygos. „Preliminariai paskaičiuota, kad praeis maždaug 300 metų iki kopų išsilyginimo, jei per 10 metų kopa ir toliau pasislinks po 10 metrų. Aišku, jei klimatas pasikeis, viskas vyks greičiau. Anksčiau kopos vis pasipildydavo nauju jūros smėliu. Tačiau dabar išsisėmė Sembos pusiasalio smėlio ištekliai, todėl papildymas baigėsi“, - teigė mokslininkė.

Kad būtų bent kiek pristabdytas Kuršių nerijos kopų irimas, mokslininkė pritarė nacionalinio parko pozicijai griežčiau kontroliuoti poilsiautojus. „Kontrolė tikrai turi vykti. Nes žmonės ne tik mindo kopas, bet ir automobilius kartais prie Parnidžio kopos pastato ne aikštelėje, bet užvažiuoja net ant smėlio. Tai yra pažeidimas. Tikrai turi būti griežtesnė apsauga“, - sakė R. Morkūnaitė.