Kauno marių regioniniame parke ši problema itin aktuali, kadangi parko teritorijoje ir šalia yra labai daug sodų bendrijų. Be to, savo atliekų nesibodi į parko miškus atvežti ir vietiniai Vaišvydavos gyventojai, teisindamiesi, kad neturi, kur dėti ir kad tai ne tokia kenksminga atlieka, kaip plastikas.
Vis dėlto tai irgi tarša. Be to, kartu su iš sodo ar daržo išmestomis piktžolėmis, senais augalais, gali patekti ir invazinių rūšių, kurios, radusios terpę prigyti naujoje aplinkoje, vietinei gamtai gali tapti aštriu spygliu paklotėje. Viliamės, kad pamažu ydingos tradicijos vežti atliekas į artimiausią mišką (dažnai įtraukiant į šią veiklą net savo vaikus!) išnyks, ir žmonės susimąstys apie galimas savo elgesio pasekmes. Prie kiekvieno medžio ar tvoros nepastatysime sargo, tad kol kas patariame sau ir kitiems priminti bei nepamiršti seno, gero, kartų patvirtinto metodo – kompostavimo, iš kurio galite turėti dvigubos naudos: atsikratyti šiukšlių ir turėti kokybiškos trąšos.
Kodėl naudinga kompostuoti?
Kompostavimas – tai natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu. Kiekvienas individualaus namo ir sodo bendrijos savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto.
Atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje esant pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkamai temperatūrai, žaliąją masę veikiant mikroorganizmams, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas, tokias kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, nukritę obuoliai ir t. t. Tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšę žemę grąžinsite dirvai prarastas medžiagas ir pagerinsite jos kokybę.
Ką kompostuoti?
Galima kompostuoti daržovių atliekas, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius (į kompostą galite dėti net panaudotus arbatos pakelius), lapus, smulkias šakas, suplėšytą popierių, seną vazonų žemę, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlą.
Negalima kompostuoti skerdienos atliekų, mėsos ir žuvies gabaliukų, virtų daržovių, riebalų, kaulų, pieno produktų, plastikinių arba sintetinių atliekų.
Kompostuoti rekomenduojama ant žemės paruoštoje vietoje arba specialiuose konteineriuose.
Kodėl negalima mesti į bendrus atliekų konteinerius?
Žaliosios atliekos, patekusios į sąvartynus, ne tik didina juose atliekų tūrį, bet ir išskiria dujas. Todėl jų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius, o reikia kompostuoti arba gabenti į specializuotas aikšteles, kur tinkamai laikomos atliekos ilgainiui virsta kompostu.
Kur vežti?
Nepanorę kompostuoti atliekų namuose, gyventojai jas gali atvežti į stambiųjų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikšteles Ašigalio g. 20, Julijanavos g. 1A ir Raudondvario pl. 155 D. Atliekų priėmimas šiose aikštelėse nemokamas, bet ribojamas - vienas asmuo gali priduoti ne daugiau kaip 0,5 kub. m. atliekų. Kompostavimo aikštelėje Petrašiūnuose, Nemajūnų g. 15 B, žaliosios atliekos priimamos neribotais kiekiais.
