GRYNAS.lt atliko apklausą, kuria norėta išsiaiškinti, kuo žmonės šildo savo namus. Apklausos rezultatai rodo, kad dauguma nuosavų namų šeimininkų šildosi malkomis – 54 proc. 15 proc. apklaustųjų renkasi vieną iš alternatyviųjų kuro šaltinių – dujas, 9 proc. šildosi centralizuotu šildymu arba kita apklausoje nepaminėta kuro rūšimi, o 8 proc. kūrena anglis.
Daugiausiai šildoma malkomis
Daugiau nei pusė apklaustųjų savo namus šildo kietuoju kuru (malkomis), kuris, pasak Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušros Zigmantienės, yra viena taršiausių namų šildymo alternatyvų. Taip pat teršiančios yra ir anglys bei durpės.
„Kietasis kuras yra pats taršiausias, nes į aplinką patenka daugiausiai kietųjų dalelių. Tačiau iš kitos pusės jis yra geras tuo, kad priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, išlaikomas anglies dioksido balansas aplinkoje. Prieš tai auginama mediena absorbuoja anglies dioksidą, vėliau tas dioksidas patenka vėl aplinką ir taip tas balansas yra išlaikomas. Jeigu žiūrėti tik taršą, tai mediena yra viena taršiausių, pagal kietąsias daleles“, – pasakoja A. Zigmantienė.
Be to, reikia nepamiršti, kad mediena gali būti užteršta sunkiaisiais metalais, nes neaišku, kokiame plote ji buvo auginama. VGTU docentė paaiškina, kokia tokiu atveju žala daroma gamtai.
„Kartu su kietosiomis dalelėmis sėda ir metalai. Jie grįžta atgal į aplinką, patenka į dirvožemį, vėliau gali patekti į požeminius, paviršinius vandenis. Tačiau daugiausiai žalos daroma su anglies dioksidu, kada mūsų gamta nebesugeba pati susitvarkyti su anglies dioksido kiekiais ir bendra temperatūra po truputį kyla“, – sako A. Zigmantienė.
Skauda galvą ir peršti akis
Beveik visi apklaustieji gyventojai tvirtino, kad paspaudus šaltukui ir prasidėjus intensyviam nuosavų namų šildymui, lauke tvyro nemalonus kvapas, ilgiau pabuvus kieme graužia akis. VGTU Aplinkos apsaugos katedros doc. A. Zigmantienė sako, kad galvos skausmas ir akių graužimas yra natūrali žmogaus reakcija į sveikatai pavojingas kietąsias daleles. Esant tokiems simptomams galima įtarti tik viena – aplinkos oras stipriai užterštas.
„Kūrenant kietąjį kurą atmosferoje kaupiasi kietosios dalelės, tačiau svarbiausia, kokios yra aplinkos sąlygos, kokie atmosferoje tuo metu vykstantys reiškiniai. Jeigu yra aukštas slėgis, kietosios dalelės (visa ta tarša) laikosi pažeme. Ir dėl to žmogus jaučia visus nemalonius kvapus. Taip pat, jeigu yra labai žema temperatūra, visiškai nepučia vėjas, nėra jokio maišymosi ore. Nei vertikaliai niekas nesimaišo, nei horizontaliai. Dėl to taip pat kietųjų dalelių koncentracija neišsisklaido. Jeigu drėgna, yra vėjas, tuomet taršos lygis sumažėja“, – aiškina A. Zigmantienė.
Ką gali atliekų deginimas?
Tačiau, anot A. Zigmantienės, nemalonius pojūčius sukelia ir kai kurių žmonių į krosnį kišamos įvairios atliekos, kurias deginti yra draudžiama: buities atliekos, plastikinės pakuotės, guma, užteršta (impregnuota, padengta dažais, laku ar klijais) mediena, seni baldai, langų rėmai, dėvėti drabužiai, atidirbta alyva.
Kaip teigia oro taršos specialistė, deginant atliekas į aplinką išsiskiria pavojingos medžiagos, ne tik sukeliančios ilgalaikius procesus (šiltnamio efektą) bet ir trumpalaikes reakcijas su ilgalaikėmis pasekmėmis: visos į aplinką patekusios nuodingos dalelės nusėda ant augalų, kuriais minta gyvi organizmai.
Tačiau kai kuriems gyventojams tai nė motais – GRYNAS.lt žurnalistai kalbėjosi su atliekas deginančiu Vilniaus rajono gyventoju Juozu. Vyras yra bedarbis, todėl pasirūpinti malkomis jis neturi lėšų, o ką jau kalbėti apie alternatyvius kuro šaltinius. Dar prieš pusmetį Juozas dirbo statybų sektoriuje, todėl jo kiemas tikra statybvietė: visur mėtosi lentos, laminato, parketo dalys. Anot vyro, dabar tai yra jo namą šildantis kuras.
„Va kuo kūrenu. Viskas toj krūvoj. Nedirbu aš jau pusę metų, tai neturiu iš ko malkų nusipirkti. Bijau tik, kad kas nepaskųstų, žinau, kad didelės baudos“, – pasakoja Juozas.
Vyras nežino, kad aplinkosaugininkai kasmet vykdo akciją „Kaminukas“, kurios metu važiuojama į reidus ir, pasitvirtinus įtarimui, kad namo ar komercinių patalpų savininkas degina atliekas, taikomos baudos: nuo 60 iki 140 eurų.
Pažeidėjai stabdomi akcijos „Kaminukas“ metu
Šiais metais akcija „Kaminukas“ vykdoma sausio 6 – vasario 15 dienomis. Gyventojams, nepaisantiems aplinkosauginių reikalavimų, gresia ne tik baudos bet ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Žala priklauso nuo sudegintų atliekų kiekio. Minimali žala – 100 eurų. Kaip informuoja Šiaulių RAAD, vien per 2016 metų akciją darbuotojai patikrino daugiau kaip 200 objektų. Buvo nustatyti 39 atliekų deginimo atvejai. Pažeidėjams surašyti protokolai ir paskirta baudų už daugiau kaip tūkstantį eurų.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai per 2016 metų akciją „Kaminukas“ surengė 117 reidų, kurių metu patikrintos 77 įmonės ir 83 fiziniai asmenys. Pažeidėjams surašytas 31 protokolas. Paskirta administracinių baudų už 877 eurus ir priskaičiuota žala gamtai už 245 eurus.
Panevėžio RAAD skelbia, kad 2016 metais akcijos metu departamento kontroliuojamoje teritorijoje buvo organizuoti 62 reidai, patikrinti 165 ūkio subjektai ir 24 fiziniai asmenys, nustatyta 16 pažeidimų.
Informacija dalijasi ir gyventojai
Visų Aplinkos apsaugos departamentų atstovai vieningai tvirtina, kad apie deginamas atliekas sužino ir iš gyventojų. Dar net neprasidėjus akcijai „Kaminukas“ Panevėžio RAAD atšalus orams nuo sausio pradžios jau sulaukė net 8 gyventojų pranešimus apie teršiamą aplinkos orą deginant atliekas. Reaguojant į gyventojų pranešimus nustatytas tik vienas atliekų deginimo atvejis Ramygalos miestelyje, kur atliekos buvo deginamos lauke. Pažeidėjui surašytas administracinių nusižengimų protokolas, jam gresia bauda iki 560 eurų. Visi kiti pranešimai, kaip teigia Panevėžio RAAD atstovai, dėl deginamų atliekų gyvenamuosiuose namuose nepasitvirtino.
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas Evaldas Matonis sako, kad ir sostinės aplinkosaugininkai nuolat gauna pranešimų apie juodus dūmus, rūkstančius iš kaimyno kamino, arba nemalonų kvapą. Į visus skundus reaguojama, tačiau jie ne visada pasitvirtina.
„Būna ir tokių atvejų, kai gyventojai skundžiasi, nes iš kamino rūksta juodi dūmai, sklinda ne koks kvapas, tačiau ne visada tokie skundai pasitvirtina. Dažnai žmonės kūrena anglimis ir dėl to sklinda nemalonus kvapas ar kyla tamsesni dūmai“, – įspėja aplinkosaugininkas.
Visų aplinkos apsaugos agentūrų atstovai pasakoja, kad akcijos „Kaminukas“ metu vykdomi planuoti ir neplanuoti reidai: keli aplinkosaugininkų ekipažai išvažiuoja apžiūrėti gyvenamųjų rajonų, o kiti – pramoninių ir komercinės paskirties ir reaguojama į gyventojų pranešimus.
Šildant namus kietuoju kuru, o ypač deginant atliekas, kas yra draudžiama, į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos. Todėl būtina laikytis reikalavimų, kūrenti tik tam skirtomis medžiagomis, o geriausia rinktis alternatyvius kurio šaltinius: geoterminį, dujinį, saulės jėgainių šildymo būdus.