Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Kanados premjeras Justinas Trudeau prisidėjo prie JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry per ceremoniją, kurioje dalyvaus daugiau negu 165 šalių atstovai. Ši tarptautinė sutartis bus rekordinė pagal ją per vieną dieną pasirašiusių šalių skaičių.
Ceremonija, kuri vyksta minint Žemės dieną, surengta praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Paryžiuje buvo galutinai suderintas dokumentas, dėl kurio virė audringi debatai. Ji žymi pirmąjį žingsnį link šalių įsipareigojimo vykdyti savo pažadus sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis..
„Oskaro“ laureatas ir aplinkosaugos aktyvistas Leonardo DiCaprio taip pat dalyvavo ceremonijoje ir pagyrė Paryžiaus sutartį pasirašiusius lyderius, ragino kitus pasekti jų pavyzdžiu, o visus – nuo įsipareigojimų pereiti prie darbų.
Jungtinėms Valstijoms, Kinijai ir Indijai, kurios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta daugiausiai, atstovaujama ne aukščiausiu lygmeniu, tarp dalyvių yra apie 60 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ceremonijoje dalyvauja kai kurių salų valstybių, tokių kaip Fidžis, Tuvalu ir Kiribatis, lyderiai, kurių šalims gresia teritorijos sumažėjimas arba išnykimas dėl kylančio jūros lygio. Jie taip pat oficialiai informuos apie savo parlamentų užbaigtą Paryžiaus sutarties ratifikavimo procesą.
Sutartį yra ratifikavusios jau 13 valstybių, bet daugeliui kitų šalių signatarių galutinis šio dokumento priėmimo procesas gali užsitęsti, nes parlamentams gali tekti priimti naujų įstatymų. Tačiau laiko gaišti negalima.
D. Grybauskaitė: Lietuva – pavyzdys pasauliui
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė penktadienį Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke dalyvavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo pasirašymo ceremonijoje. Šalies vadovė pabrėžia, kad Lietuva yra pavyzdys pasauliui, jog ekonomikos plėtra, energetinis saugumas ir švari aplinka yra suderinama.
„Parašas po šiuo susitarimu reiškia kiekvieno iš mūsų įsipareigojimą gyventi atsakingiau, tausoti gamtą, neteršti aplinkos. Tam, kad šis istorinis, pasaulio lyderių parašais patvirtintas susitarimas netaptų popierinis, visi turime labai pasistengti. Pasaulis pradėjo suprasti, jog neatsakingas ir vartotojiškas požiūris į žemės mums duotas dovanas atsisuka prieš mus pačius – gamta mus baudžia sausromis ir potvyniais, badmečiais ir ligomis. Tik mes patys galime tai sustabdyti – reikia 40 proc. sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva yra pavyzdys pasauliui, kad ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir švari aplinka – suderinama“, – pranešime spaudai sakė D. Grybauskaitė.
Bendri Europos Sąjungos (ES) klimato kaitos tikslai iki 2030 metų buvo patvirtinti 2014 metais Europos Vadovų Taryboje – ES šalys įsipareigojo į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 procentų. Europos Komisija šalims narėms, nevykdančioms įsipareigojimų, galės pradėti pažeidimo procedūras.
Anot Prezidentės spaudos tarnybos išplatinto pranešimo, per pastaruosius 25 metus Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo beveik 60 proc., tuo tarpu mūsų ekonomika išaugo 30 procentų. Lietuva taip pat sparčiai padidino atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą - šiemet 24 proc. energijos Lietuvoje bus išgauta iš atsinaujinančių šaltinių.
D. Grybauskaitė susitikime atkreipė pasaulio lyderių dėmesį ir į tarptautinių saugumo reikalavimų neatitinkančios Astravo atominės elektrinės statybas bei ES priklausomybę nuo „Gazprom“ didinančio dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
Pasak Lietuvos prezidentės, nesaugi branduolinė energija neturi nieko bendro su švarios energijos strategijos dalimi. Branduolinės avarijos padariniai paveiktų daug daugiau negu vieną šalį, užteršimo rizika kiltų ištisiems regionams, todėl visi branduolinės energijos projektai turi būti įgyvendinami laikantis tarptautinės teisės, skaidriai ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis.
J. Kerry sužavėjo pasirodymu su anūke
JAV valstybės sekretorius J. Kerry penktadienį stojo į pasaulio lyderių ir aukšto rango pareigūnų eilę, kad oficialiai pasirašytų Paryžiaus klimato sutartį Jungtinių Tautų būstinėje.
Vašingtono diplomatijos vadovas pasirašyti istorinės sutarties prie pakylos atėjo nešinas viena savo anūkių, tuo sukeldamas delegatų plojimus.
Kiek anksčiau, kreipdamasi į Generalinę Asamblėją, jis gyrė šią sutartį, pabrėždamas, kad tai yra paskutinė galimybė sulėtinti žmogaus veiklos keliamos klimato kaitos spartą.
„Mes neseniai sužinojome, kad 2015-ieji užregistruoti kaip karščiausi metai istorijoje – kol kas“, – pažymėjo J.Kerry.
„Mes tai sužinojome jau žinodami, kad praėjęs dešimtmetis buvo karšiausias įrašų istorijoje, o ankstesnis dešimtmetis taip buvo karščiausias istorijoje (palyginus su ankstesniais laikotarpiais)“, – tęsė jis.
„Ir štai dabar mes žinome, kad dabartiniai metai jau irgi žada būti visų karščiausi, kai praėjęs mėnuo, kovas yra karščiausias per visą istoriją“, – dar pridūrė J.Kerry.
„Praėjusią pastarąją žiemą Arkties ledo plotai buvo mažiausi iš visų ankstesnių – įveikę prieš metus buvusį rekordą, – tęsė JAV valstybės sekretorius. – Taigi, dabartinio iššūkio aktualumas tik dar labiau ryškėja“.
Skubiausi klimato veiksmai
Praeitas mėnuo buvo karščiausias kovas per tikslių matavimų istoriją, o 2016-ieji veikiausiai irgi papildys šilčiausių kada nors užfiksuotų metų virtinę.
Šiems meteorologinis reiškinys El Ninjas, pramintas „Dartu Ninju“ pagal filmų „Žvaigždžių karai“ piktadarį Dartą Veiderį, kelia sumaištį, sukeldamas sausras, potvynius, smarkias audras ir kitokius ekstremalius orus.
Paryžiaus sutartis įsigaliotų, kai ją ratifikuotų 55 šalys, atsakingos už 55 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sutarties įsigaliojimo numatytoji data – 2020-ieji.
Kinija ir Jungtinės Valstijos sakė ratifikuosiančios šį paketą dar šiais metais ir ragina kitas šalis kuo greičiau tai padaryti, kad sutartis įsigaliotų anksčiau, galbūt jau šių metų pabaigoje arba 2017 pradžioje.
Jungtinės Valstijose, krečiamos prezidento rinkimų karštinės, planuoja ratifikuoti Paryžiaus sutartį prezidento įsaku, aplenkiant Kongresą ir nustatant sudėtingą procedūrą tam atvejui, jeigu kuris nors būsimas prezidentas norėtų denonsuoti tą dokumentą.
Numatoma, kad 28 Europos Sąjungos šalys sutartį ratifikuos per maždaug 1,5 metų, sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Ševčovičius, kuris pasirašys sutartį Bendrijos vardu. „Mes neabejotinai norime būti pirmojoje bangoje“, – aiškino jis.
„Ankstyvas ratifikavimas ir įsigaliojimas pasiųstų signalą vyriausybėms, verslui ir bendruomenėms, kad laikas imtis skubiausių klimato veiksmų“, – anksčiau šį mėnesį sakė JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas.
Pasak jo, tikrasis iššūkis gali būti perteiktas vienu žodžiu – „Įgyvendinimas“.
Paryžiaus sutartis, kuriai pritarė 195 valstybės, iškelia tikslą dėti pastangas, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2 °C, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, pereinant prie švarios energetikos.
Be to, turtingosios šalys įpareigojamos padėti skurdžiosioms pereiti prie mažai iškastinio kuro naudojančios ekonomikos.
Ši sutartis laikoma Ban Ki-moono triumfu – korėjietis JT vadovas uoliai stengėsi, kad ji būtų priimta Paryžiuje. Jis pats laiko tą dokumentą vienu svarbiausių savo pasiekimų per savo darbą JT generalinio sekretoriaus poste.