„Po trejus metus trukusių bandymų taikiu būdu susitarti su šiais piktybiniais pavojingų atliekų degintojais. Piliečiai manosi darą gerą darbą, jie, atseit, tvarką atliekų konteinerį ir sudegina viską, kas dega, kad rečiau reiktų išvežti“, - pasakojo moteris.
Anot jos, kaimynai tiesiog nesupranta, kad atliekų deginti negalima: „Jie niekaip nenorėjo patikėti, kad negalima deginti linoleumo, kiliminių dangų, plastikinių butelių, plastiko atliekų, aliuminio skardinių ir t.t. Buvau nulydėta pašaipia šypsenėle, kai pasakiau, kad pavojingi dūmai gali sukelti aibę ligų, jie argumentavo, kad vėjas pučia į mišką. Šį kartą pagavau deginant seną lovos čiužinį bei šiferį. Mums besiaiškinant šiferis sprogo.“
Su sodo bendrijos pirmininku GRYNAS.lt redakcijai susisiekti nepavyko.
Aplinkosaugininkai teigia, kad apie tokius piktybiškus atvejus reikėtų pranešti nedelsiant, tuomet, atvykus aplinkosaugininkams, asmeniui bus surašytas protokolas. Kitu atveju įrodyti piktybišką atliekų deginimą yra sunku.
Apie neleistinus atliekų deginimo atvejus galima pranešti ir seniūnijoms, Savivaldybės viešosios tvarkos skyriui, aplinkos apsaugos agentūroms arba tiesiog paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Aplinkosaugininkai primena, kad sodininkystės ir daržininkystės atliekas, žolę ir lapus miestuose ir miesteliuose deginti draudžiama. Krosnyse buitines atliekas taip pat draudžiama deginti. Už žolės, nukirstų medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės bei kitų atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus piliečiams gresia baudos nuo 28 iki 231 Eur, o pareigūnams - nuo 57 iki 289 Eur.
Taip pat gali tekti aplyginti gamtai padaryta žalą. Šiuo metu numatyta, kad vien už deginimo faktą yra numatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.