Artėja gamtos atbudimo šventė – Velykos. Šį šventė švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Krikščionims – tai Kristaus prisikėlimo šventė. Dauguma šiai šventei ruošiasi iš anksto: įvairiausiais raštais margina kiaušinius, gamina tai progai šventinį maistą. Dar iki šių dienų yra išlikęs paprotys lėkštes, kur sudėti velykiniai margučiai, puošti visžaliais augalais – bruknių šakelėmis, pataisais. Visad žalia šakelė simbolizuoja amžinybę, tvirtumą, stiprumą.
Bet ar žinome ką nors apie tuos augalus, kuriuos naudojame puošybai? Ypač norisi paklausti ką žinome apie pataisus?
Tai vieni seniausi pagal kilmę augalai Jų pirmtakai – sigiliarijos (Sigillaria) ar milžiniški, sumedėję, 40 m aukštį pasiekdavę lepidodendronai (Lepidodendron) mūsų planetoje klestėjo paleozojaus eros karbono periode (~360 – 300 mln. m. pr. Kr.). Jų iškastinių liekanų randama anglyje.
Pataisiniai – daugiamečiai žoliniai augalai. Daugumos mūsų krašto pataisinių neriboto augimo stiebai – ploni, lankstūs. Tais stiebais arba pataisų šakutėmis ir dekoruojame margučių lėkštes. Taigi, šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20 – 30 metų. Dauguma žmonių šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant gali nukentėti patys rečiausieji. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pasaisai išaugs tik po daugelio metų. O gal ir niekuomet...
Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą
Dvi pataisūnų rūšys – patvankinis pataisiukas (Lycopodium inundata) ir statusis atgiris (Huperzia selago) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Statusis atgiris randamas drėgnuose, šaltiniuotuose spygliuočių ir mišriuose miškuose. Šis augalas labai nuodingas. Jo žolėje yra stipriai veikiančių alkaloidų. Liaudies medicinoje šiuo augalo pagalba gydydavo alkoholizmą. Bandyti ir rizikuoti gydytis patiems negalima. Kitą raudonosios knygos augalą - patvankinį pataisiuką galima aptikti aukštapelkių ar tarpinių pelkių plynėse.
Pagal galiojančius teisės aktus šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais. Pažeidusiems šį draudimą numatyta administracinė atsakomybė.
Lietuviams geriau pažįstamas vaistinis pataisas (Lycopodium clavatum). Šis daugiametis sporinis visžalis augalas nuo kitų išsiskiria tuo, kad turi 2 ar 3 sporines varputes, kurios išauga ant gana ilgų kotelių. Jis – dažnas mūsų floros atstovas. Auga sausuose šviesiuose miškuose, dažniausiai pušynuose. Auga labai lėtai. Augalas vaistinis, gydymui naudojama antžeminė jo dalis ir sporos. Dekoratyvus, todėl įrašytas į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąrašą.
Kiek kitoks – miškinis pataisas (Lycopodium annotinum). Jo sporinės varputės – bekotės. Šis augalas taip pat dažnai niokojamas, nes renkamos šio augalo sporos. Karpomos sporinės varputės. Iš jų išbyrėjusios sporos naudojamos homeopatijoje ir liaudies medicinoje. Pataisų sporos yra nehigroskopiškos ir jose nesusidaro sąlygos veistis mikrobams. Sporomis buvo barstomos iššutusios vietos, jomis gydomos pragulos.
Tebenaudojamas verboms
Artėjant Verbų sekmadieniui ir Velykoms, šalies turguose ant prekystalių dažnai pasirodo pataisai.
Pataisai yra įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Pagal galiojančius teisės aktus, šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti bei jais prekiauti.
Ankstesniaisiais metais, reidų metu, gamtosaugininkai iš prekiautojų yra perėmę dešimtis maišų pataisų.
2011 m. GRYNAS.lt rašė, kad pataisų prekyba nesvetima ir sostinėje. Šalia Halės turgaus, ant šaligatvio, buvo pardavinėjami pataisai. Žmonės juos dažniausiai perka kaip puošmeną Velykiniams margučiams.
Pataisai - unikalus mūsų gamtos turtas. Gerbkime ir saugokime savo krašto gamtą. Na, o nevykusį paprotį - keiskime.