Ragina atliekas išrūšiuoti
Švaria aplinka prie namų besirūpinanti Kristina kiekvieną pavasarį kartu su bendruomene tvarkosi sodininkų bendrijos teritorijoje – grėbia lapus, renka išlaužytas medžių šakas, pakuočių ir kitokias atliekas, tvarko bendro naudojimo vaikų žaidimų aikštelę. Šiemet dėl karantino užuot tvarkęsi kartu, kaimynai talką organizuoja atskirai – nuotoliniu būdu pasiskirstė darbus ir sutarė švarintis individualiai.
„Nors negalime dėl pandemijos tvarkytis visi kartu, vis tiek norime gyventi gražioje aplinkoje. Su kaimynais nusprendėme tęsti pavasarinę švarinimosi tradiciją, tik šįkart tvarkytis šeimomis. Taigi, teks atskirai visiems sukti galvas, kur dėti bendrose erdvėse surinktas atliekas. Rūpesčių kelia ir atliekos pamiškėje – kasmet ten randame ne tik pakuočių ar butelių, bet ir padangų. Žaidimų aikštelėje vis atsiranda sulaužytos įrangos, neturime kur kompostuoti ir bendrai surinktų pernykščių lapų, žolės, medžių šakų. Į individualius namų konteinerius viskas tikrai netilps“, – atliekų tvarkymo rūpesčiais dalijasi Kristina.
Daiva Skrupskelienė, bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė, primena, kad net ir pavasarinio švarinimosi metu surinktas atliekas būtina sutvarkyti tinkamai: „Švarias pakuočių atliekas reikėtų išrūšiuoti į joms skirtus konteinerius, o surastos padangos, statybinės atliekos, baldai ir kiti ne vietoje išmesti buities rakandai turėtų keliauti į specialias atliekų surinkimo aikšteles.
Vilniuje tokias atliekas galima pristatyti ir stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę Gariūnų g. 71, kurioje „Ecoservice“ jas išrūšiuoja ir paruošia perdirbimui. Priimamų atliekų kiekis šioje aikštelėje nėra ribojamas. Tiesa, atradus didesnį nelegaliai sukrautą sąvartyną gamtoje, reikėtų apie tai informuoti savivaldybę.“
Deginti atliekas – ne išeitis
Su panašiais atliekų tvarkymo iššūkiais susiduria ir kotedžų gyventojai, šalia namų turintys nedidelius kelių kvadratinių metrų kiemelius. Kotedže gyvenanti Miglė pasakoja, kad pavasarį tvarkydamasi vargsta su pernykščiais lapais, o vasarą gana dažnai tenka pjauti kiemelio žolę – tokių atliekų nėra kur išmesti.
D. Skrupskelienės teigimu, kone dažniausiai pasitaikanti bioskaidžių atliekų tvarkymo klaida – jų išmetimas į buitinių atliekų ar netgi pakuočių konteinerius. Žaliosios atliekos, nukeliavusios į buitinius konteinerius, greitai juos perpildo. Be to, netinkamomis atliekomis užterštų konteinerių vežėjai ištuštinti negali, tuomet atliekų maišai pradedami krauti prie konteinerių, vėliau atliekas paukščiai ir gyvūnai gali išmėtyti po visą teritoriją. Taip atliekomis užteršiama aplinka vėl reikalauja tvarkymo. Jei žaliosios atliekos patenka į rūšiavimo konteinerius, ten sukauptos pakuotės užsiteršia ir nebegali būti perdirbamos.
Vis dėlto didžiausia žala daroma deginant atliekas. „Degdamos atliekos išskiria kietąsias daleles, kurios teršia orą. Be to, netinkamai prižiūrima ugnis gali išplisti, sukelti gaisrus, kuriuose nukenčia žmonių turtas ir sveikata. Atšilus orams užsiliepsnoti gali ir sausos pievos, miškai, todėl toks žaliųjų atliekų atsikratymo būdas gamtai gali padaryti didelę žalą. Maža to, miestuose ar gyvenvietėse žaliųjų atliekų deginimas, nesilaikant reikalavimų, gali užtraukti atsakomybę nuo 30 iki 300 eurų“, – akcentuoja D. Skrupskelienė.
Sprendimai žaliosioms atliekoms
Gyvenantiems nuosavame name ar kotedže, bet nenorintiems ar neturintiems galimybių kompostuoti žaliųjų atliekų, aplinkai saugiam jų sutvarkymui ne tik pavasarinio švarinimosi metu, bet ir visą sezoną, gali praversti specialus konteineris. Žaliųjų atliekų konteineriai ištuštinami kas porą savaičių, o sukauptos atliekos keliauja į dideles aikšteles, kuriose kompostuojamos dideliais kiekiais.
Žaliųjų atliekų išvežimo paslauga jau kelerius metus naudojasi Vilniaus gyventojai ir ji tampa vis aktualesnė. Todėl šiemet bendrovė ją jau teikia ir Mažeikiuose, Biržuose, Vilkaviškyje, Marijampolės mieste bei rajone.
Jeigu žaliųjų atliekų susidaro tik sezono pradžioje ar nereguliariai, alternatyva žaliųjų atliekų konteineriams – didmaišiai.
„Tvirtuose maišuose galima sutalpinti net 800 kg atliekų. Tai patogus sprendimas organizuojantiems pavasarines talkas, kadangi juose galima sudėti nugenėtas šakeles, lapus, po žiemos išpeštą žolę ir kitas žaliąsias atliekas. Taip pat jie tinkami kaupti ir nedidelius statybinių atliekų kiekius. Galimas tiek vieno, tiek ir kelių didmaišių išvežimas vienu metu, tereikia pranešti apie jo užsipildymą. Todėl tai ypač patogu neturintiems galimybės patiems atvežti po talkos surinktų atliekų – belieka tik susikooperuoti su kaimynais ir bendrai užsisakyti išvežimą. Tik svarbu turėti omenyje, kad žaliosios atliekos turi būti kaupiamos atskirame didmaišyje ir nesumaišomos su kitomis atliekomis, kadangi po surinkimo skirtingų tipų atliekos ir tvarkomos skirtingai“, – pabaigai priduria D. Skrupskelienė.