Kovo mėnesį kitas banginis buvo išmestas į Ispanijos pakrantę. Jis buvo prarijęs 59 skirtingus plastikinius daiktus, iš viso jo skrandyje rasta beveik 17 kilogramų plastiko.
Kadangi net ir sužalotų kašalotų skrandžiuose randama kalmarų, su minimaliomis dantų žymėmims, peršasi išvada, jog jie tiesiog įsiurbia maistą. Tokiu atveju, kašalotai yra viena pažeidžiamiausių rūšių, turint omenyje vandenynuose ir jūrose plaukiojančius plastiko kiekius.
Banginiui nužudyti užtenka maišelio
Kita plastiku pažeidžiama rūšis – snapuotieji banginiai. 2006-aisiais ir 2011-aisiais užfiksuoti du atvejai, kai šios rūšies banginiai žuvo prariję plastiko gabalėlį. 2006-aisiais 20-metė snapuotojo banginio patelė prie Kuko salų (netoli Naujosios Zelandijos) žuvo prarijusi vos vieną plastiko maišelį.
Minėti banginiai, kaip ir vėžliai, yra itin jautrūs taršai plastiko gabalėliais, nes maišeliai ar kitoks plastikas kartais primena kalmarus (banginių maistą) arba medūzas (vėžlių maistą).
Dėl to kenčia ir ūsuotieji banginiai – pastarieji maitindamiesi įtraukes didžiulius kiekius vandens ir tuo metu plastiko tiesiog nepajunta.
Kiti didžiuliai žinduoliai, kritę nelygioje kovoje su plastiko tarša, savo skrandžiuose turėjo net sportines kelnaites, golfo kamuoliuką ar medicinines pirštines.
Plastiku šeria jauniklius
Kadangi plastikas nesuvirškinamas, jis keliauja iki žarnyno ir pamažu jį užkemša. Žinduolis nebūtinai žūva iš karto, tačiau ilgai kankinasi iki mirties.
Skaičiuojama, jog nuo plastiko šiukšlių kasmet miršta milijonas paukščių ir apie 100 tūkst. kitų jūros žinduolių.
2009-aisiais fotografai paviešino žuvusių albatrosų jauniklių, plastiko kupinais skrandžiais nuotraukas. Jaunikliai dar neskraidė – plastiku juos maitino tėvai, kurie vandenyno platybėse rinko viską, kas jiems buvo panašu į maistą.
Taigi kiekvieną kartą, švysteldami plastikinį daiktą į buitinių atliekų konteinerį, prisiminkite, jog jūsų rankose - nuodingas ginklas. Geriau jau jį pasilikti sau (išmesti į antrinėms žaliavos skirtą konteinerį ir perdirbti į naujus daiktus), nei kaupti žemės paviršiuje ar vandenynuose, juo „šerti“ paukščius ar vandens gyvūnus.