Požeminiai turtai: koks lobis slypi po mūsų kojomis

Naudodami statybines medžiagas, trąšas ar gerdami vandenį, retai susimąstome, iš kur yra išgautos mūsų naudojamos medžiagos. Toli žvalgytis nereikėtų: dalis buityje nepamainomų žaliavų išgaunamos čia pat, Lietuvoje. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokiais žemės gelmių ištekliais turtinga mūsų šalis, kaip jie išgaunami ir koks poveikis aplinkai daromas jas išgaunant.

Lietuvoje skaičiuojama 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Jos skirstomos į eksploatuojamas ir neeksploatuojamas. Neeksploatuojamų žemės gelmių turtų Lietuvoje yra šešios rūšys: anhidritas, akmens druska, gipsas, gėlavandenė klintis, gintaras, geležies rūda. Eksploatuojamų - vienuolika: dolomitas, durpės, kvacinis smėlis, klintys, kreidos mergelis, molis, nafta, sapropelis, smėlis, opoka, žvyras. Prie išgaunamų žemės turtų reikia paminėti ir požeminius vandenis.

Išgaunami ne visi ištekliai

Nors Lietuvos žemės gelmėse slypi nemažai naudingų išteklių, tačiau jie išgaunami ne visi. Kodėl taip yra? Kaip sako specialistai, vienus išgauti būtų pernelyg brangu, o kitus – pernelyg rizikinga dėl prognozuojamo neigiamo poveikio aplinkai.

Kol kas žemės gelmėse tūnantis anhidritas driekiasi visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje, bet perspektyviausias telkinys, anot specialistų, yra į pietus nuo Kauno. Šios iškasenos būtų naudingos cemento, trąšų, statybinių, gipso medžiagų, popieriaus, dirbtinės odos, medicinos pramonei. Jį taip pat būtų galima panaudoti sieninėms apdailos plokštėms, palangėms, laiptams, grindims, skulptūroms, suvenyrams gaminti. Anhidrito kasyba laikoma ekologiškiausia kasybos rūšimi. Kloduose nėra pavojingų dujų, pagrindiniai darbai atliekami po žeme.

Sauso klimato sąlygomis iš uždarų, nykstančių jūrų ir mūsų šalyje susidarė akmens druskos telkiniai. Jie specialistų aptinkami taip pat pietvakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajone. Tačiau eksploatuoti šią žaliavą būtų ekonomiškai nenaudinga.

Biržų ir Pasvalio rajonuose slūgso gipso sluoksniai. Anot geologų, jie nėra eksploatuojami, nes tai gali suintensyvinti karstinius procesus. Gipsas naudojamas medicinoje, statybų, popieriaus pramonėje, dekoracijoms, dirvožemiui gerinti.

Gėlavandenė klintis atlieka tas pačia funkcijas, kaip ir kalkės. Jie aptinkami Nemuno, Neries, Šventosios, Žeimenos, Verknės ir kitų upių vietovėse.

Netoli Varėnos esanti geležies rūda taip pat neeksploatuojama. Norint ją išgauti, reikėtų įrenginėti gilias šachtas, jas nusausinti, o tai kainuotų labai brangiai. Geležies rūdos gavyba taip pat suniokotų ir unikalų Dzūkijos kraštovaizdį.

Pajūryje randamas gintaras irgi nėra eksploatuojamas. Tai organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Dėl savo spalvos ir natūralaus grožio vertinamas iki šiolei, naudotas papuošalams.

Neišgauna, nes per brangu

Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Antanas Januška aiškina, kad išvardytų nekasamų žemės gelmių išteklių gavyba brangiai kainuotų, o kai kurie kol kas mūsų šaliai dar nėra būtini, kadangi pigiau yra juos atsivežti iš kitų šalių kur šių išteklių išgavimo kąštai yra žymiai mažesni.

„Druskos išgavimas per brangus ir ji dar nėra pakankamu detalumu išžvalgyta. Buvo bandymai organizuoti detalią žvalgybą, bet teigiamų rezultatų nebuvo pasiekta. Dėl didelių darbo apimčių, kaštų, darbai nebuvo pradėti. Druska kaip galima išgauti Lietuvos naudingoji iškasena dar nėra įtraukta į žemės gelmių registrą“, – teigia V. A. Januška.

Tačiau jis pasakoja apie visai kitokią anhidrito kasimo situaciją. Ši naudingoji iškasena mūsų šaliai būtų reikalinga, tačiau kol kas nerandama investuotojų, kurie sutiktų finansuoti anhidrito gavybą.

Svarbu paminėti, kad karstiniame regione žemės gelmėse glūdintis gipsas nėra išgaunamas dėl regiono geologinės struktūros. Jame draudžiama kasti naudingas iškasenas, nes kitu atveju, regiono požemio struktūra gali smarkiai pakisti, o to pasekmė būtų intensyvus smegduobių susidarymas. Tai sukeltų neigiamas pasekmes gyventojams ir aplinkai.

Išgaunama naftos, durpių ir dolomito

Turbūt vienas brangiausių žemės gelmių turtų, juoduoju auksu vadinama nafta, eksploatuojama ir Lietuvoje, vakarinėje šalies dalyje (Klaipėdos, Gargždų apylinkėse). Mūsų šalies nafta, anot specialistų, labai kokybiška. Iš jos gaminamas aviacinis kuras, sintetinės medžiagos, vaistai, kosmetika. Pasaulyje nafta – pagrindinė energetinė žaliava, todėl jos gavybos apimtims labai svarbios ekonominės sąlygos, tokios kaip kaina. Tai lemia, kiek lėšų verta investuoti į išgavimo būdų tobulinimą ar papildomus gręžinius.

Geologų jauniausia organinės kilmės nuosėdine uoliena vadinamų durpių nauda taip pat neginčijama. Durpynų yra visoje šalies teritorijoje, tačiau daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Didžiausi durpių klodai yra buvusių ežerų dubenyse. Tiesa, pelkėse jos kaupiasi ir dabar, todėl dažnai, negalvojant apie jose gyvenančius svarbius organizmus, pelkės sausinamos ir tokiu būdu iš jų išgaunamos durpės. Šiuo metu jos daugiau naudojamos žemės ūkyje – kompostas dirvoms, durpių mišiniai su trąšomis ir mikroelementais gėlėms ar daržovėms auginti.

Statybinių medžiagų, elektrotechnikos, keramikos, dažų, chemijos, stiklo pramonėje, žemės ūkyje naudojamas dolomitas, kasamas šalies šiaurėje, tiksliau Pakruojo rajone, Petrašiūnų, Klovainių karjeruose. Statybų pramonėje dar naudojami ir klintys, kasami Akmenės rajone. Dar klintys naudojamos naudojamos tiesiant kelius, cementui ir kalkėms gaminti, žemės ūkyje – rūgštiems dirvožemiams kalkinti.

Kaip priedas cemento gamyboje, garso izoliacijai gaminti, cheminiams teršalams absorbuoti būtų naudojama opoka. Išžvalgytas telkinys esantis Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse.

Žemės gelmės turtingos smėliu, kvarciniu smėliu ir moliu

Mūsų šalyje gausu ir žvyro bei smėlio išteklių. Daugiausiai žvyro ir smėlio išteklių yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Tiesa, ši medžiaga dažniausiai surandama jūrų pakrantėse, upių vagose. Šios nuogulos naudojamos statybose, tiesiant kelius, gali būti panaudotos kaip dekoratyvinė medžiaga.

Dar viena smėliui ir žvyrui gimininga uoliena yra molis. Jo randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia molio išteklių Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse.

Išgaunamas net kelių rūšių vanduo

Vertėtų nepamiršti ir kasdien naudojamos kreidos. Ji naudojama cementui gaminti, dirvožemiui kalkinti, rašymo ir piešimo priemonė. Kreidos arba kreidos mergelio telkiniai yra netoli žemės paviršiaus slūgsančiose kreidos laikotarpio nuogulose. Specialistai įvardija 7 galimus kreidos išgavimo telkinius Šakių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose.

Šiaulių, Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse kasamas sapropelis. Gyventojams tai mažai žinomas, tačiau buityje labai naudingas išteklis, kuris tinkamas tręšimui, todėl gali pakeisti durpes. Sapropelis yra dumblingos nuogulos, susidariusios stovinčių gėlų vandenų, dažniausia ežerų, dugne. Be trąšų ši iškasena naudojama medicinoje purvo procedūroms, klijams, plastmasei gaminti.

Tačiau vienas svarbiausių Lietuvos žemės gelmių išteklių yra požeminis vanduo. Vandens, kaip gelmių išteklių, yra kelios rūšys. Pirmiausia – gėlas geriamasis. Tai didelis šalies turtas, siurbiamas iš požemio ir naudojamas ūkio bei buities reikalams. Žemės gelmėse yra ir natūraliai susiformavusio vandens su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis, dėl kurių skiriasi šio vandens skonis.

Anot V. A. Januškos, būtent požeminio vandens išteklių šiandien Lietuva turi daugiausiai. Tačiau nereikėtų baimintis ir dėl kietųjų išteklių – jų neturėtume pritrūkti dar mažiausiai šimtą metų.

„Daugiausiai Lietuva apsirūpinusi požeminiu vandeniu, nes tai yra atsinaujinantys ištekliai. Kietųjų iškasenų turime pakankamai, manoma, kad nemažiau šimtui metų. Tačiau nuolat žvalgomasi naujų plotų ir maždaug tiek, kiek per metus iškasama, tiek iš naujo išžvalgoma“, – sako specialistas.

Gręžinys gali išdžiovinti šulinius

Pagrindiniai būdai, kaip išgauti žemės gelmių išteklius, anot Lietuvos Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovės, vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Gražinos Skridlaitės, yra gręžiant giluminius ir paviršinius gręžinius, kasant karjerus ir šachtas.

O kaip išteklių išgavimas veikia aplinką? Specialistės teigimu, jei šiuos darbus vykdo specialistai ir griežtai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, gamta žalos nepatirs arba ji bus minimali. Tačiau bene didžiausią žalą gali padaryti netinkamai išgręžiami, eksploatuojami arba nelikviduojami , nekonservuojami giluminiai ir paviršiniai gręžiniai.

„Pirmiausia po to, kai gręžiniai panaudojami ir toliau neeksploatajuoami, jie turi būti likviduoti, tai yra gerai uždaryti. Negalima palikti kiaurymių, nes gręžimo produktais gali užsiteršti aplinkiniai vandenys, gręžinai gali užgriųti ir t.t. Antra, jei gręžinys pragręžia artezinį vandenį, toje vietoje gali prasidėti fontanavimas. Jo metu vanduo išteka į paviršių, sukuria papildomus paviršiaus šaltinius ir žemina gruntinio vandens lygį. Todėl prieš darant gręžinį, reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ištirtų norimą gręžti vietą ir parinktų geriausius gręžimo parametrus, o panaudoję tinkamai gręžinį užkonservuotų arba likviduotų“, – aiškina G. Skridlaitė.

Lietuvos Gamtos tyrimų centro laboratorijos vadovė pabrėžia, jei gręžinys fontanuoja ilgą laiką, gali išdžiūti aplink esantys šuliniai, nuslūgti požeminio vandens lygis. Tokiu būdu gali pritrūkti drėgmės augalams, medžiams, nuslūgti upės.

Karjerai mažina dirbamos žemės plotą

Nemaža žala gali būti padaryta ir netinkamai kasant karjerus. G. Skridlaitė pasakoja, kad jei netoli kasamo karjero yra miškas, jis bus sunaikintas, taip pat mažėja dirbamos žemės plotai bei kai kada tenka net perkelti netoliese karjero esančias gyvenvietes. Todėl pirmiausia reikia gerai paskaičiuoti, ar tikrai tikslinga kasti karjerą vienoje ar kitoje vietoje.

Taip pat mokslininkė užsimena ir apie šachtų kasimą. Anot jos, tai yra bene labiausiai žemės paviršiaus struktūrą veikiantis žaliavų išgavimo būdas.

„Lietuvoje šachtos nėra kasamos. Tačiau vis tiek jas verta aptarti. Anksčiau daugelyje vietų jos buvo kasamos labai chaotiškai. Panaudojus šachtas, jos likdavo didelės tuščios ertmės, kurios nelaikydavo žemės paviršiaus ir jis tiesiog įgriūdavo. Jeigu įgriūva didelė, aplinkiniai gyventojai netgi gali pajusti nedidelį žemės drebėjimą“, – sako G. Skridlaitė.

Specialistė aiškina, kad vienintelis būdas, kaip galima išgauti žemės gelmių išteklius maksimaliai sumažinant neigiamą įtaką gamtai, yra laikantis nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, išgręžus ir panaudojus gręžinius juos tamponuoti, rekultivuoti arba kitoms alternatyvoms panaudoti karjerus.

Žaliavos naudojamos tikslingai

Taip pat svarbu, kad išgaunamos žaliavos būtų naudojamos atsakingai. Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas V. A. Januška tvirtina, kad žemės gelmių išteklių gavybą vykdo daugumoje privačios įmonės, kurių gavybos apimtis apsprendžia galimybė realizuoti iš jų išgautų išteklių pagamintą produkciją. Nė vienos žaliavos nėra išgaunama per daug, visas kiekis panaudojamas pagal paskirtį. Todėl artimiausiu metu mūsų šalis neturėtų pritrūkti žemės gelmių išteklių.

Naudingieji ištekliai yra mūsų valstybės turtas. Todėl jį turime išgauti laikydamiesi aplinkosaugos reikalavimų ir tik tiek, kiek galime sunaudoti. To reikia, kad išgaudami šiuos išteklius išsaugotume švarią aplinką ir neišdarkytą kraštovaizdį.