Įstatymas priimtas siekiant klimato neutralumo tikslų, nes šiuo metu transporto sektorius yra vienas iš didžiausių energijos vartotojų Lietuvoje. Galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojime AEI dalis 2019 m. buvo vos 4,04 proc., pažangieji biodegalai nėra naudojami, o alternatyvių degalų infrastruktūra per mažai išplėtota – per artimiausią dešimtmetį tai turės pasikeisti.
„Lietuva jau yra pasiekusi proveržį kitose atsinaujinančios energetikos srityse, o dabar atėjo laikas transformuoti ir transporto sektorių. Šie pokyčiai ne tik leis sumažinti aplinkos taršą, bet ir pritrauktų naujų investicijų”, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
ADĮ projektu įtvirtinamos aiškios kryptys dėl alternatyviais degalais varomų transporto priemonių ir joms reikalingos infrastruktūros plėtros. Didelis dėmesys skiriamas elektromobilumo skatinimui – numatoma skirti finansinę paramą tol, kol kas dešimtas lengvasis automobilis Lietuvoje bus varomas elektros energija, siekiama užtikrinti, kad 2030 m. Lietuvoje bus 6 000 viešų elektromobilių įkrovimo prieigų. Taip pat planuojama patvirtinti elektromobilumo plėtros veiksmų planą, kuris nustatys elektromobilių infrastruktūros plėtros kryptis ir prioritetus.
Ypatingas dėmesys skiriamas krovininio transporto sektoriaus transformacijai. Numatoma plėsti alternatyviųjų degalų pildymo punktų tinklą ir skatinti netaršių transporto priemonių įsigijimą kartu užtikrinant ir degalų iš AEI naudojimą. Jau artimiausiais metais bus plėtojamas biometano ir vandenilio dujų potencialas siekiant, kad biometano ir žaliojo vandenilio suvartojimas iki 2030 m. sudarytų nemažiau kaip 5 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.
ADĮ nustatomi palaipsniui augantys įpareigojimai degalų tiekėjams dėl biodegalų naudojimo, kuriuos bus galima lanksčiau įgyvendinti metų eigoje. Siekiant skatinti biometano ir kitų pažangiųjų biodegalų bei vandenilio naudojimą, jų įmaišymas bus užskaitomas dvigubai didesne energine verte.
Nuo 2026 m. visi per viešuosius pirkimus įsigyjami lengvieji automobiliai ir autobusai turės būti netaršūs, o iki 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi bei pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus. Įtvirtinamos mažos taršos zonos miestuose paskatins persėsti į netaršias transporto priemones, taip gerinant oro kokybę miestuose.
Šių pokyčių įgyvendinimui 2021–2030 m. laikotarpiu prireiks reikšmingų investicijų, todėl įstatymu taip pat steigiamas Darnaus judumo fondas, skirtas alternatyvių degalų politikai įgyvendinti, planuojama dalį lėšų pritraukti iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų.