Ekogeologiniai poveikio žemės gelmėms tyrimai, kurių metu ištirtas gruntas ir požeminis vanduo, buvo atlikti 212 senųjų sąvartynų teritorijose 2006-2012 metais. Kaip sakė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, ribines vertes viršijanti grunto tarša nustatyta 28 senuosiuose sąvartynuose.
Dažniausiai gruntas užterštas naftos produktais (9) ir sunkiaisiais metalais – variu (7), cinku (6), nikeliu (6), švinu (5), chromu (4), rečiau – gyvsidabriu (2) ir kadmiu (1). Beveik pusėje tirtų sąvartynų (103) nustatyta gruntinio vandens tarša – daugiausia azoto junginiais (37) ir chloridais (29), taip pat sunkiaisiais metalais, iš kurių vyrauja nikelis (31) ir švinas (20).
Didieji sąvartynai teršia ir gruntinius vandenis
Sąvartynų poveikis aplinkai labiausiai priklauso nuo jų dydžio ir sukauptų atliekų kiekio. Seniesiems sąvartynams, kuriuose paliktos atliekos, buvo sudarytos poveikio požeminiam vandeniui stebėsenos programos. Šio vandens monitoringas 2006-2012 m. buvo atliekamas 101 sąvartyne.
Tyrimų rezultatai rodo, kad daugumos sąvartynų poveikis gruntiniam vandeniui yra lokalus. Tačiau dideli sąvartynai, kuriuose yra palankios hidrogeologinės sąlygos taršai sklaidytis, teršia ir aplinkinių teritorijų gruntinį vandenį. 2012 m. duomenimis, 64 sąvartynų (iš 98) gruntiniame vandenyje ribines vertes viršijo kai kurios cheminės medžiagos – amonis, chloridai, nitratai, sunkieji metalai.
Senieji buitinių atliekų sąvartynai buvo tvarkomi išvežant atliekas ir atkuriant gamtinę aplinką arba buvusias atliekas sutankinant ir perdengiant izoliacinėmis medžiagomis, įrengiant filtrato surinkimo sistemas ir taip sumažinant galimą jų neigiamą poveikį aplinkai. Tačiau anksčiau į požemį patekusi tarša dar bus kurį laiką juntama. Požeminio vandens monitoringo rezultatai turėtų parodyti, kada ji sumažės iki leidžiamo lygio.