Vertintos vien palydovinės nuotraukos
Pagal miškų apsaugą mūsų šalis 2012 metais buvo pripažinta pirma pasaulyje. Jeilio universiteto mokslininkams atliekant miškų išsaugojimo vertinimą vadovautasi trimis kriterijais: medynų tūrio pokyčiais, miškų kirtimais ir miškingumo pokyčiais.
Tačiau šiemet pasirodžius Jeilio indeksui, visas pasididžiavimas išgaravo. Lietuva nukrito į 84 vietą. Visų pirma tai lėmė pakitę vertinimo kriterijai. Buvo atsisakyta valstybių oficialios statistikos. Vietoje to vertintos tik palydovinės žemės dangos nuotraukos.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad palydovinės nuotraukos parodo, kiek iš tiesų valstybė turi miškų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mišku laikomi netgi kirtimai ir ką tik atsodinti medeliai, tačiau palydovinės nuotraukos atskleidžia, kiek plotų iš tiesų žaliuoja mišku.
Aplinkos ministerija: situacija normali
Tyrimo rezultatus GRYNAS.lt paprašė įvertinti Aplinkos ministerijos. Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis teigė nesureikšminantis pirmos pozicijos praradimo. Jis pateikė įžvalgų, kodėl taip galėjo nutikti.
Anot jo, norint įvertinti realią padėtį reikia vadovautis ne palydovinėmis nuotraukomis, bet miškų inventorizacijos duomenimis. N. Kupstaitis teigė, kad atliekant inventorizaciją apskaitomas ne tik miškas, kokį įsivaizduoja daugelis, bet ir plyni kirtimai.
„Naujai įveisiami miškai neatsispindi kosmoso nuotraukose. Taip pat reikia pasakyti, kad plynas kirtimas irgi vadinamas mišku. Tai nėra Lietuvos fenomenas. Tai galioja visame pasaulyje. Mišku vadinamos ir kirtavietės, nes pagal Lietuvos įstatymus per trejus metus jos turi būti atkuriamos“, - aiškino pašnekovas.
Vien tik medynai užima 2 mln. 55 tūkst. hektarų plotą. Tai sudaro 31,5 proc. visos Lietuvos teritorijos. „Kai kirtavietė atkuriama, inventorizacijos metu pripažįstamas medžių prigijimo faktas ir ją pradedama vadinti mišku“, - paaiškino Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas.
Ar galime tikėti oficialia statistika?
Lietuvos gamtos fondo miškininkystės specialistas Danas Augutis neliko sužavėtas tyrimo rezultatais. Jis aiškino, kad tyrimas nėra orientuotas vien tik į miškus. Juo siekiama nustatyti bendrą aplinkos indeksą.
Jo teigimu, tyrimo metodika pakeista, nes valstybės nevienodai supranta miško sąvoką. Daug kritikos sulaukė tai, kad plyni kirtimai laikomi mišku.
D. Augutis, įvertinęs mokslininkų atliktą tyrimą, suabejojo, ar galima tikėti oficialia statistika. Anot jo, tyrimas leidžia manyti, kad situacija nėra tokia, kokią bando pateikti miškininkai. „Matyti, kad pagal miškų ploto dinamiką atsiliekame. Oficialiai teigiama, kad miškų plotas didėja, bet pasaulio mokslininkai pateikia atvirkščius faktus. Atsiranda abejonių dėl oficialios statistikos. Ar mes ja galime tikėti?“ - abejojo pašnekovas.
Nemato galimybės didinti miškų plotus
Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas nenorėjo sutikti, kad miškų Lietuvoje mažėja. Anot jo, yra atvirkščiai. Tačiau pašnekovas pridūrė, kad dar labiau didinti miško plotus nėra tikslo.
Jis taip pat nesutiko su nuomone, kad plyni kirtimai yra kažkas blogo. „Gamtai jie taip pat reikalingi. Tik reikia protingai elgtis. Baiminamasi, kad jie kenkia žvėrims ir augalams. Bet yra gyvūnų, kuriems būtinos tuščios erdvės. Ten jie gali maitintis. Tam tikros augalų rūšys nyksta be plynų kirtimų. Latvijoje plynų kirtimų yra žymiai daugiau. Mūsų miškininkai tuo tikrai nepiktnaudžiauja“, - kalbėjo M. Aleinikovas.
Mišku vadinami netgi kelmai
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius laikėsi kiek kitos nuomonės. Jis sakė, kad dabartinė indekso pozicija geriau tinka mūsų miškams nei pirmoji vieta, kurią užėmėme 2012 m.
Viena esminių miškų ūkio problemų gamtininkas laiko privačių miškų didėjimo tendenciją. Anot jo, to reikėtų atsisakyti, nes urėdijos miškus prižiūri geriau. „Pavyzdžiui, Lenkijoje skatinamas valstybinis miškų ūkis. Lenkijoje išperkami privatūs miškai, nes urėdijos visuomet geriau tvarkosi. Juk ten dirba aukštąjį išsilavinimą turintys miškininkai. O privačių miškų savininkams trūksta žinių“, - aiškino pašnekovas.
„Kas tuose miškuose auga? Brandžių miškų sparčiai mažėja. O jie yra didžiausia vertybė,“ - sakė gamtininkas.
A. Gaidamavičius įvardijo ir dar vieną problemą – plynus kirtimus. Taip pat jam nuostabą kelia tai, kad tokie kirtimai vis tiek laikomi mišku. „Plynas kirtimas vadinamas mišku, nors bent 15 metų tos vietos mišku laikyti negalima. Pas mus netgi kelmas laikomas mišku. Be to, iškirsto miško atkurti gali ir nepavykti. Dėl klimato kaitos ne visos rūšys prisitaiko. Todėl žymiai geriau atrankiniai kirtimai. Tokiu atveju miškas nėra sunaikinamas. Ir tai yra netgi pelningiau. Tik visas pelnas gaunamas ne per metus, bet per 50 metų“, - kalbėjo gamtininkas.
Generalinė urėdija: Lietuvos miškai tvarkomi geriausiai pasaulyje
Generalinės miškų urėdijos atstovė Solveiga Potapovienė teigė, kad Lietuvos miškų ūkio politika per porą metų kardinaliai nepasikeitė, todėl ji linkusi manyti, kad dėl stipriai kritusio Lietuvos rezultato pasaulio reitinge kalta nauja vertinimo metodika.
Ji mano, kad 2012 metų metodika buvo objektyvesnė. „Juk tiek miškingumo didėjimas, tiek ir medynų tūrio didėjimas tikrai turi didelės teigiamos įtakos bendrai aplinkos gerovei“, - aiškino Generalinės miškų urėdijos atstovė.
Galiausiai S. Potapovienė tikino, kad nors amerikiečių mokslininkai mūsų šalį nustūmė žemyn, Lietuvai prilygti negali niekas. „Lietuvos valstybiniai miškai išlieka geriausiai tvarkomais pasaulyje. Šiemet Lietuvos miškams pritaikyti kiti kriterijai, šalies valstybinių miškų rodikliai pagerėjo, nes plynų kirtimų plotai sumažėjo. Šiemet įvestas naujas rodiklis – lajų, jaunuolynų padidėjimo – nekeičia valstybinių miškų įvertinimo kaip geriausiai pasaulyje tvarkomų. Tai patvirtina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkai,“ - tikino S. Potapovienė.