Pamėgo nedirbamas žemes

Labiausiai Sosnovskio barščio plantacijos išsikerojo užmiesčiuose esančiose nedirbamose žemėse. Neseniai  „Naujienų“ redakciją pasiekė pranešimas, jog ypač gaji šios dekoratyvinės piktžolės salelė išsikerojo Jonavoje esančioje „Panerių“ sodų bendrijoje.
Citata
Aplinkos ministerijoje kalbama apie tai, kad reiktų skirti baudas aplaidžiai savo žemę prižiūrintiems ir ją Sosnovskio barščiams užleidusiems žemvaldžiams. Tad kol tarnautojai ir mokslininkai dar tik ruošia kovai su barščiu instrukciją, žemės valdų savininkams teks kariauti patiems.

Nuvažiavus tuo buvo nesunku įsitikinti. Nors palei tvenkinį šios piktžolės buvo žemai nurėžtos, tolėliau jų - pilna. Vietos gyventojai pasakoja, kad prieš keletą metų augalai buvo apskėtę dar didesnį plotą, ne vienas, juos liesdamas, apsidegino delnus. Deja, kovoti su įsibrovėle žmonės bejėgiai, juolab, kad šiame plote žemės niekas ir nedirba.

„Mes ne agronomai, nežinome, kaip tą barštį naikinti. Kai žydi, rodos, gražus augalas, girdėjome, kad tinka net pašarui. Jei kam pavyktų panaikinti, išgelbėtų čia gražų žemės lopinėlį. Gal reikėtų kiekvieną stiebą iškasti su šaknimis?“,- svarstė pro šalį ėjęs sodininkas Vytas.
Sosnovskio barščiai Vilniuje

Nekovoja net už pinigus

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis pasakojo, kad Sosnovskio barštis tapo visos Lietuvos problema. Kažkada kaip dekoratyvinis pašarinis augalas atvežtas barštis nustelbia visus kitus žemesnius augalus. 

„Žmonės ėmė jį naikinti, tačiau visiškai išnaikinti nėra lengva. Aplinkos ministerija net surengė konkursą Sosnovskio barščiui išguiti, skirdama šiam tikslui 4,8 mln. litų. Deja, norinčiųjų konkursą laimėti neatsirado. Visi žino, kad išnaikinti šį augalą labai sunku, reikės ir daug lėšų, ir kantrybės. Dabar bandoma, pasitelkus Botanikos instituto mokslininkus, apibendrinti iš rajonų atplaukiančią informaciją ir imtis kažkokių priemonių, rengiami metodiniai nurodymai“, - pasakojo vedėjas.
sodininkas Vytas
Kai žydi, rodos, gražus augalas, girdėjome, kad tinka net pašarui. Jei kam pavyktų panaikinti, išgelbėtų čia gražų žemės lopinėlį. Gal reikėtų kiekvieną stiebą iškasti su šaknimis?

Aplinkos ministerijos surinkta informacija bus naudojama specialaus žemėlapio sudarymui, jame matysis, koks kiekis teritorijos labiausiai apaugę barščiais, kokie efektyviausi naikinimo būdai. GRYNAS.lt jau rašė, jog daugiausia Sosnovskio barščių aptikta Kauno ir Utenos apskrityse. Dėl jų bus tariamasi net su specialistais iš užsienio.

Tuo metu Lietuvos mokslininkai eksperimentuoja Verkių regioniniame parke. Ten nustatyti trys nedideli Sosnovskio barščių apimti plotai. Visuose trijuose taikomi trys skirtingi naikinimo būdai. Tokiu keliu siekiama išsiaiškinti, kuris iš jų yra efektyviausias. 

Grasina bausti


Aplinkos ministerijoje kalbama apie tai, kad reiktų skirti baudas aplaidžiai savo žemę prižiūrintiems ir ją Sosnovskio barščiams užleidusiems žemvaldžiams. Tad kol tarnautojai ir mokslininkai dar tik ruošia kovai su barščiu instrukciją, žemės valdų savininkams teks kariauti patiems. J. Marčiukaitis jiems duoda patarimą.
Citata
Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, o joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus.
„Pirmiausia reikia nupurkšti herbicidais, vėliau – nušienauti, o pabaigoje – visą lauką išarti ir surinkti šaknis. Kovoti gali tekti ilgai, nes gyvos barščio sėklos lieka gyvybingos net septynerius metus“, - kalbėjo vedėjas.
Sėklas barstyti pasiruošę sosnovskio barščiai

Tikimasi, kad ūkininkai į kovą su Sosnovskio barščiu kibs rimtai nusiteikę, tačiau žmonės abejoja, ar tokio ryžto pakaks ir augalo plantacijų naikinimui valstybinėje žemėje. Jei valstybės požiūris nepasikeis, Sosnovskio barščio valdos tik plėsis. Jis nesibaimina ir miesto teritorijų - Sosnovskio barščio ūglių pastebima ir miestų centruose.

Pragariškos sultys 

Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino.
Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios jautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės.

Pjaunantiems žolę, einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, o joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginei saulės šviesai, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.