Lauko tualetas leidžiamas, o biokompostuojantis - nebe?
Romualda pasakoja prieš porą metų su vyru nusipirkusi senos statybos namą, kuriame nėra nuotekų surinktuvų. Kadangi namą jiedu dar remontuoja, reikėjo ieškoti alternatyvių sprendimų, kur pilti nuotekas.
„Mes pasižiūrėjome Kauno marių regioninio parko rekomendacijas, kaip įsirengti kompostuojančio tualeto variantą, kur tą turinį dėti. Kalbėjausi su rekomendacijų autoriumi – Giedriumi Vaivilavičiumi, jis sakė, kad pas mus faktiškai visi teisės aktai nutyli šio tualeto įrengimo galimybę. Jis bijojo rengti tokias rekomendacijas, nes nenorėjo, kad prikibtų gamtosaugininkai, prie manęs jie ir prikibo“, - istorijos pradžią prisiminė Romualda.
Anot moters, biotualetų, kuriuose fekalijos užpilamos vandeniu, turinys būtinai turi būti išsiurbiamas ir išvežamas, tačiau biokompostuojančiuose tualetuose, fekalijos užpilamos durpėmis, jos aerobiniu būdu skaidosi ir, jeigu teisingai kompostuojama, vėliau virsta vertingomis trąšomis.
Tačiau aplinkosaugininkams, atlikusiems patikrinimą Romualdos namuose, šis tualetas užkliuvo. „2005 m. Statybos reglamente rašoma, kad kur nėra centralizuoto nuotekų surinktuvo, kaimo teritorijose, gali būti lauko tualetas. Toliau yra nurodyti reikalavimai: turi būti išgriebimo duobė, kurios turinys laikas nuo laiko šalinamas, šulinio sienos turi būti nepralaidžios vandeniui, skysčiams. Bet ten rašoma „gali būti“, ar tai reiškia, kad „gali ir nebūti“? Kas tada? Galbūt gali būti biokompostuojantis tualetas. Kadangi mane užsipuolė, kad aš neva neturiu lauko tualeto, esu vadinama didele nusikaltėle“, - toliau pasakojo Romualda.
Ji sako, kad kol vyksta remontai, ūkiniame pastate pastatytas kibiras su kėde. Kibire yra pjuvenos su durpėmis, taigi vyksta kompostavimas, tačiau aplinkosaugininkams kilo įtarimų, ar galima tokį įrenginį vadinti „lauko tualetu“.
„Visa Lietuva kadaise užaugo ant kibirų, ar ne taip? Bandžiau paaiškinti, kaip yra pūdoma aerobiniu būdu, tačiau atvykęs aplinkosaugininkas teigė, kad jo tai neliečia, jis šito žinoti negali ir viskas“, - toliau piktinosi pašnekovė. Jos žiniomis, nėra reikalavimų, kokia turi būti tualeto patalpa, taigi teoriškai kibiras, pastatytas ūkiniame pastate, nėra pažeidimas.
Įskundė kaimynai
Moteris žino, kad aplinkosaugininkus į jos kiemą atsiuntė kaimynai, su kuriais nesutaria. Jiems nepatinka Romualdos laikomi gyvuliai – ožkos, vietnamietiški paršeliai, bitės.
„Kaimynai prieš kelis metus nusipirko namą, miestiečiai – matyt visiškai apie kaimą supratimo neturi, nes mano antis vadina žąsimis ir pan... Per metus laiko buvo atvažiavę apie 10 inspekcijų. Jie rašo ir rašo skundus, kad aš teršiu gamtą“, - pasakojo Romualda.
„Yra kompostavimo įstatymas, ten trečiame punkte, bendruose reikalavimuose rašoma, kad sandarios talpos reikalavimas netaikomas fiziniams asmenims. Esu fizinis asmuo, taigi man kompostavimui jokių reikalavimų nėra“, - tikino Romualda.
Patikrinimo metu buvo surašytas aktas, kurį vėliau nuvažiavus į agentūrą turėtų pasirašyti Romualda, tačiau ji to dar nėra padariusi.
Ji sako susidūrusi su įstatymuose pasitaikančiomis dviprasmybėmis – bendras nuotekų surinkimo ir šalinimo įstatymas numato nuotekų surinkimą, o Statybos reglamentas to nenumato ten, kur nėra centralizuoto surinkimo. Ji klausia, tai kur gi pilti tas nuotekas?
Romualda tikina skalbimui naudojanti tik ekologiškus skalbimo miltelius, ūkinį muilą, druską, o riebalus, liekančius nuo maisto, sušerianti laikomiems keturiems šunims. Maisto atliekos keliauja kiaulėms, todėl visos atliekos tarsi sudaro uždarą ratą – kiek suvartojama, tiek vėliau panaudojama pakartotinai.
Turėjo tiesti tinklus, bet neužteko pinigų?
Kiemelių kaimo gyventoja mini, kad pagal Kaimo plėtros programą jų gyvenvietė buvo įtraukta į planą tiesti nuotekų tinklus, tačiau šie taip ir neatsirado.
„Kai rinkausi, kur pirkti namą, Kiemelių kaime jau buvo padarytas gatvių apšvietimas, tiesė požeminę elektros tinklų liniją, turėjo nutiesti ir geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo tinklus. Visa tai turėjo būti padaryta iki 2013-ųjų metų. Ar pinigai kažkur dingo, ar kas – nežinau, kodėl nepadarė nuotakyno...Juk mes tą gyvenvietę pasirinkome būtent dėl to, kad čia ateityje bus jis. Kur visa tai dingo? Seniūnas nieko nežino, bet jis ir nesidomi, juk jeigu pasidomėtų – tai sužinotų...“, - sakė Romualda.
„Nereikia naudoti chemijos, bet leiskite žmonėms paviršiuje paskleisti tuos muilinus vandenis, paplavas. Leiskite biokompostuojančius tualetus. Yra tokia firma „Traidenis“, kurie tas kanalizacijas daro, „prakiša“ Vyriausybei savo įrenginius – nuotekų sodintuvus, septikus ir nesvarbu, kad galite švariai gyventi, bet paskui nėra kur to dumblo dėti... Jie prisidaro taršos objektų daugybę, o galėtų leisti daryti vietinius, ekologiškus, aerobiniu būdu skaidomus kompostavimus“, - dėstė moteris.
Ji tikino, kad visą kompostą, kuri pati sukaupia savo kompostinėje, vėliau panaudoja tręšiant lysves. „Tai ir lapai, šienas, sugrėbta žolė, maisto atliekos – viskas kompostuojama, panaudojama savo reikmėms. Trąšų trūksta, niekas nenori tos chemijos naudoti“, - tikino Romualda.
Patikrinimas atliktas du kartus
Vilniaus rajono agentūros vyriausiasis specialistas Juozas Sagatavičius patvirtino, kad iš tiesų Romualdos sklype buvo atliktas patikrinimas dėl neva netvarkingo tualeto. Toks skundas gautas iš greta gyvenančių kaimynų. Tiesa, dabar aplinkosaugininkas kalba kur kas nuolaidžiau nei minėjo Romualda.
„Kol kas sprendimas nepriimtas, tačiau jos kaimynė parašė mūsų agentūros vedėjui elektroninį laišką, jame rašyta, kad Romualda turi atliekų dėžę, pila ten visas pamazgas, viskas per viršų bėga, ir liejasi į jos asmeninį daržą. Mes nuvažiavome, patikrinome. Buvo šalčiai, viskas sušalę – sausio pabaiga – vasario pradžia. Patikrinome, jokios taršos nenustatėme, tiktai aš patariau: „kam su kaupu laikyti, dėžė nehermetinė, sakiau, kad reiktų išsikviesti komunalininkus ir tegu jie išveža“, - pasakojo J. Sagatavičius.
Taip pat atkreiptas dėmesys į plastikines talpas. Paklausus, kas jose laikoma – buvo atsakyta, kad tualeto turinys, fekalijos.
„Sakau – o kur tualetas, kodėl čia laikote? Juk būna įvairiai - arba lauko tualetas, arba viduje, jeigu komunikacijos įvestos. Komunikacijų nėra ir žmoniško lauko tualeto taip pat nėra. Sako – „turime kėdę ir atliekame gamtinius reikalus malkinėje. Paskui tą turinį - fekalijas pilame ir kaupiame į plastikines, uždaras talpas“. Mes su Maišiagalos seniūno pavaduotoju buvome tenai dviese, patikrinome, pasitarėme su vedėju ir taršos nenustatėme“, - toliau pasakojo J. Sagatavičius.
Tačiau visa istorija tuo nesibaigė – Romualdos kaimynė apskundė aplinkosaugininkų veiksmus ministerijai. Reikėjo vėl pertikrinti.
„Ji buvo nustebusi, kodėl antrąkart vizituojame. Šįkart norėjome ir mėginius paimti, bet nepavyko – viskas buvo jau atšilę. Situacija nebuvo pasikeitusi. Fekalijos kaip stovėjo talpose, taip stovėjo, ir komposto dėžė nesandari, surišta vielomis – joje visokios atliekos - ir skystos, ir tirštos. Surašėme apžiūros aktą, pasirašėme ir tas aktas atiduotas departamentui – dabar jis nagrinėjamas, sprendimai dar neaiškūs“, - sakė Vilniaus rajono agentūros vyr. specialistas.
Aplinkosaugininkas: kaime ir neturi augti rožės
Nors sprendimas dar nėra aiškus, J. Sagatavičius sako, kad nuvažiavus ir pamačius situaciją iš arti įspūdis toks, kad bausti gyventojos nėra už ką.
„Nematome akivaizdžios taršos ir didelių problemų. Tai yra privatus kiemas, gyvena žmonės kaip kaime, gi ne rožės turi žydėti kieme, ne miestas ten. Augina ponia gražias ožkytes. Įspūdis kaimiškas – taip, kaip ir turi būti. Kažin ko mes čia neišspręsime, bet jos kaimynė skundo pareiškėja įrodinėja mums, kad tarša yra, kad mes nebaudžiame, nieko nedarome. Tokį jį turi supratimą“, - kalbėjo Vilniaus rajono agentūros vyr. specialistas.
Biologas: fekalijų kompostavimas – pats ekologiškiausias atliekų tvarkymo būdas
Kauno marių regioninis parkas jau prieš kurį laiką yra išleidęs lankstinukus – rekomendacijas, kaip sodo nameliuose gyvenantiems žmonėms tvarkyti fekalijas. Galima įsirengti lauko tualetą, tačiau jų bėda – 1-2 metrų gylis, kuris nebeužtikrina tinkamo deguonies kiekio patekimo. Tai lemia susikaupusių atliekų nesuyrimą - trūkstant deguonies, nebegali gyvuoti mikroorganizmai, kurie atliekas skaidytų. Tuomet prasideda anaerobinis procesas - atliekas skaido anaerobinės bakterijos, sklinda aštrus azoto kvapas. Toks produktas, dar vadinamas nitratais ir nitritais, yra nuodingas. Jį pasisavinti gali tik augalai, kurie duobėje neauga.
Taigi viena iš išeičių – kaip reikėtų tvarkyti fekalijas – įsirengti kompostuojantį tualetą. Visą jo aprašymą galima rasti čia. Taip pat siūlome pasižiūrėti vieną iš pavyzdžių, kaip galima įsirengti tokį tualetą:
Kauno marių regioninio parko biologas Giedrius Vaivilavičius GRYNAS.lt patvirtino, kad pasaulyje yra padaryti moksliniai tyrimai, kaip veikia fekalijų biokompostavimas ir kad tai yra itin ekologiškas atliekų tvarkymo būdas.
„Vieninintelis tokio tualeto trūkumas, dėl ko jo niekas nenori, nepatogumas, kad reikia išsinešti. Nėra patogumo, kad kažkur nubėga. Mes visąlaik žmonėms sakome, kad tie, kurie laiko katinus namuose, jų tualetus irgi išneša ir kažkodėl nepatogumo nejaučia. O čia tas dalykas yra žmogaus, bet kažkaip gyvūnui vergauji, o pats sau negali“, - stebisi biologas.
Jo teigimu, kiekvienas žmogus laisvas pasirinkti tai, kas jam patogiausia, tačiau biokompostuojantis tualetas yra viena iš alternatyvų, kurios valdžia uždrausti negali.
„Nėra niekur parašyta, kad tokį dalyką draudžiama naudoti. Tuo labiau, kad tai yra sveikintina – reikėtų gal kažkokį atskirą aktą paruošti, įterpti į teisės aktų paketą, reglamentuoti, kaip jį įsirengti, tiesiog parengti taisykles“, - samprotauja G. Vaivilavičius.
Pats šešerius metus biokompostuojančiu tualetu sodyboje besinaudojantis biologas sako, kad visas kompostavimo procesas privalo vykti virš žemės paviršiaus, nes giliau nei metras po žeme pradeda vykti visai kitokie procesai.
Žmonės turi feko-fobijų
Žmonės, anot G. Vaivilavičiaus, itin baiminasi, kad fekalijas kompostuojant, jose gali įsiveisti patogenai ir parazitai.
Jis pripažįsta, kad žmonių baimės dažnai yra nepagrįstos, nes tiesiog trūksta žinių: „Kompostą reikia tinkamai paruošti, laikytis tam tikrų taisyklių, nes aišku, jeigu mes fekalijų kibirą bet kur išbarstysime, ateis katės, šunys – iškapstys ir išnešios, tada tikrai patogenai gali išplisti. Bet jeigu naudojame specialias kompostines, apdengiame tinkleliu, kad neprieitų katės, šunys ir ant viršaus dengiame ta pačia nušienauta veja, viskas būna gerai. Yra mitas, kad komposto krūvos smirda. Tai visiškai netiesa, nuo jų eina geras kvapas. Ir jokių musių nėra. Pats naudoju sodyboje jau šešti metai – turiu biotualetą, esu patenkintas. Man nereikia jokios kitos alternatyvos“, - dėstė G. Vaivilavičius.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad statant naują namą, derinant jo projektą, niekas neleis įsirengti kompostuojančio tualeto, bus privaloma jungtis prie centralizuotų tinklų arba įsirengti biologinius valymo įrenginius.
„Jeigu norėtum namą priduoti, privalėtum pasistatyti valymo įrenginius tam, kad patenkintum valdiškos struktūros vienetus, bet aišku po to galima naudoti ir tokį (kompostuojantį tualetą – red. past.), jis nėra draudžiamas. Būtų absurdas, jeigu jį draustų, nes tai rodytų akivaizdžius tam tikrų struktūrų interesus, kad būtų naudojamas tik vienas variantas“, - sakė G. Vaivilavičius.