Šveicarijos specialistai paaiškino, kaip būtų galima kalną stabilizuoti pigiau ir efektyviau. Anot jų, Lietuvoje tam ruošiamasi išleisti per daug pinigų. Ką konkrečiai jie siūlo, galite rasti ankstesniame GRYNAS.lt tekste.
Į Lietuvos istoriją galima įrašyti dar vieną datą: 2016 metų pavasaris, kai viena po kitos pradėjo formuotis Gedimino kalno nuošliaužos. Tąkart didžiulis kiekis dirvožemio slinko žemyn ir pasiekė atraminę sieną. Būtent 2016 metų pavasarį prasidėjo neišsenkančios mokslininkų ir specialistų diskusijos, kaipgi gelbėti nacionalinį šalies simbolį, o kalno šlaitas ir toliau slinko, todėl teko Gedimino kalną išvis uždaryti. Taigi, praėjus dvejiems metams, ar vis dėlto jau aišku, koks Gedimino kalno gelbėjimo planas, kas tvarkys kalną ir kiek tai kainuos mūsų valstybei?
Daugelis besidominčių Gedimino kalno situacija dėl šlaito slinkimo kaltina sprendimą nuo jo iškirsti medžius. Turėjo tai įtakos kalno griūčiai ar ne, tačiau aišku viena, kad pirmoji kalno nuošliauža susiformavo praėjus trejiems metams po to, kai buvo iškirsti ant kalvos augę medžiai. Šią savaitę Lietuvoje lankęsi specialistai iš Šveicarijos – Šveicarijos kompanijos „Geobrugg“, užsiimančios šlaitų tvirtinimu visame pasaulyje, Europos regiono vadovas Eberhardas Gröneris ir „Geobrugg“ kompanijos filialo Lenkijoje vadovas Piotras Chammasas – spaudos konferencijoje apie šlaitų stabilizavimą pažymėjo, kad būtent augmenija sulaiko viršutinį kalno sluoksnį. Jų teigimu, jeigu nuo kalvos nukertami medžiai, iš karto nuošliaužos nesiformuos, nes nukirstų medžių šaknys vis dar yra žemėje ir sulaiko gruntą. Nuošliaužų formavimasis gali prasidėti po 2 – 3 metų, kai medžių šaknys visiškai supūna.
Šveicarai buvo pakviesti
Minėti šlaitų stabilizavimo specialistai iš Šveicarijos Lietuvoje pristatė sistemas, kuriomis jie gelbėja šlaitus nuo slinkimo visame pasaulyje. Kaip GRYNAS.lt informavo kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, svečiai į mūsų šalį buvo pakviesti.
„Geobrugg“ atstovai atvyko mūsų kvietimu. Mes buvome susitikę su jų atstovu Lietuvoje ir jiems buvo pasakyta, kad jei jie turi kažkokių kitokių technologinių sprendimų ir jie gali būti pritaikyti Gedimino kalne, tai paprašėme jų suorganizuoti tos šlaitų tvirtinimo technologijos pristatymą. Jie prižadėjo artimiausiu metu tą pristatymą suorganizuoti. Apie tai buvo informuotas Lietuvos nacionalinis muziejus, kad geologai, architektai, projekto vadovai, konstruktoriai dalyvautų tame viešame pristatyme“, – komentavo R. Augustinavičius.
Šlaitų tvirtinimo sistemų specialistai iš Šveicarijos pristatymą apie jų naudojamą technologiją Lietuvos mokslininkams ir specialistams surengė ir apie jį GRYNAS.lt jau rašė. Konferencijoje buvo pasakojama apie efektyvų ir nebrangų būdą, kaip būtų galima sustabdyti nuošliaužų nuo Gedimino kalno susidarymą. Anot konferencijos pranešėjų iš Šveicarijos, jų siūloma nuošliaužų stabdymo sistema yra naudojama jau ne vieną dešimtį metų visame pasaulyje. Jų sistemomis pasitiki ir kaimynai lenkai. Šveicarijos kompanijos „Geobrugg“ atstovai lietuviams pasakojo apie šlaitams stabilizuoti sukurtas sistemas iš aukšto atsparumo plieninės vielos tinklų.
Dalyvavo tiesiogiai dirbantys su šlaito slinkimu
Šveicarų pristatyme, kultūros viceministro R. Augustinavičiaus teigimu, atstovai iš Kultūros ministerijos nedalyvavo, tačiau, jo žiniomis, svečių siūlymus išklausė asmenys, kurie tiesiogiai dirba su Gedimino kalno gelbėjimo darbais.
„Iš ministerijos nebuvo nė vieno atstovo, nes mes norėjom, kad specialistai pasikalbėtų tokiam techniniam lygmenyje, nes politikai technologijų nesprendžia, tai yra konstruktorių reikalai. Visi tie, kurie tiesiogiai liečia šlaitą, dalyvauja kalno gelbėjimo darbuose, visi kaip kareiviai dalyvavo pristatyme“, – teigia pašnekovas.
R. Augustinavičius GRYNAS.lt pabrėžė, kad sprendimo, kokiu būdu bus sutvarkomas Gedimino kalnas, dar nėra, o darbai ant kalno, kuriuos šiuo metu mato gyventojai, yra skirti laikinam šlaito sutvirtinimui. Anot viceministro, laukiama pavasario, kada bus galima padaryti viso kalno geologinius tyrimus.
„Šiuo metu gelbėjimo darbai yra atlikti, šlaitai paruošti peržiemojimui. Jeigu kažkas yra taisoma, tai taisomi šlaitų įtrūkimai. Dabar visas procesas yra „užkurtas“, kad galėtume pradėti geologinius tyrimus. Grunto tyrimai yra pagrindinė sąlyga toliau vystyti konstruktyviai kalno gelbėjimo planą ir priimti sprendimus“, – pabrėžė R. Augustinavičius.
Pasak pašnekovo, po grunto tyrimų bus galima priimti sprendimą, kokiu būdu Gedimino kalnas bus sutvirtinamas. Neatmetama galimybė, kad specialistai pasirinks šveicarų siūlomą šlaitų stabilizacijos būdą. R. Augustinavičius pabrėžia, kad kalno gelbėjimo projektas neturėtų virsti galimybe suinteresuotiems asmenims pasipelnyti, todėl bus stengiamasi pasirinkti efektyvų ir pigų sprendimą: „Pirmas dalykas yra efektyvumas. Kad tai nebūtų Valdovų rūmai Nr. 2. Jeigu yra efektyvesnis ir stabilesnis būdas, priemonės, tai jas ir taikyti. Negali taip būti, kad atsivėrė aruodas ir semk, kiek nori.“
Planą žadėjo jau 2016 metais
Dėl kokių priežasčių slenka Gedimino kalno šlaitas ir kaip ketinama jį gelbėti, GRYNAS.lt domėjosi dar 2016 metų rudenį. Tąkart Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas Andrius Končius žurnalistams aiškino, kad jau vyksta paruošiamieji darbai ir planuojama kalną tvarkyti pavasarį, nes žiemą nenorima rizikuoti darbininkų saugumu.
„Šiuo metu buvo nesaugu, buvo lietus, šlaitas buvo plaunamas, gruntas yra labai minkštas, beveik tik purvas. Sutikit, kad rizikuoti žmonių gyvybėmis ir sveikata negalima. Dabar kaip tik ateina šaltas laikotarpis, kada purvas sustingsta. Tada galima jau daryti paruošiamuosius darbus, kad stabilizuotume situaciją“, – 2016 metų rudenį sakė Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas A. Končius.
Taip pat jis buvo teigęs, kad esą yra projektas, kuriuo numatyta tvarkyti kalno paviršinį sluoksnį, nes į stuomenį, pagrindines kalvos struktūras, nenorima daryti jokios inžinerinės invazijos. Tiesa, konkrečios priemonės dar nebuvo patvirtintos. A. Končius sakė, kad konkretūs sprendiniai yra detalės, kurias reikia ištirti, atlikti skaičiavimus, parinkti medžiagas.
Šiandien kultūros viceministras R. Augustinavičius aiškina, kad neva anksčiau buvo kalbama tik apie vienos kalno dalies tvarkymą, o dabar ketinama priimti sprendimus, kaip kompleksiškai tvarkyti visą kalną. Iki šiol darbų plano, kaip gelbėti Gedimino kalną, nėra.
„Iš pradžių buvo kalbama apie šiaurės vakarinio šlaito tvarkymą, kur jau praktiškai visiškai išanalizuota stadija, gabionai sudėti ir jie liks, o kai mes šnekame apie inžinerinius geologinius tyrimus, mes šnekame apie visiškai kitokias puses. Mūsų tikslas jau yra pereiti į kompleksinį kalno sutvarkymą. Tam mums reikia viso kalno geologinius tyrimus. Be jų mes toliau eiti negalime“, – komentuoja pašnekovas.
Dabartiniai sprendimai kalno nesutvirtina
Kaip jau buvo minėta, šiuo metu kalnas paruoštas žiemojimui ir laukiama pavasario, kada bus galima atlikti grunto tyrimus. Šlaito tvarkymo darbų, kurie buvo atlikti norint išvengti tolesnio vienos pusės kalno slinkimo, rezultatai puikiai matomi: viena kalno pusė sutvirtinta gabionais (iš vielos tinklo pagamintos stačiakampės formos elementai -tinkladėžės, užpildytos skalda). Tačiau, anot Lietuvoje gerai žinomo statybos inžinerijos mokslų habilituoto daktaro, profesoriaus Josifo Parasonio, ant kalno laipteliais sudėti gabionai šlaito nelaiko, o tik dar labiau jį apsunkina.
„Gabionai pasaulyje nėra naujas dalykas, bet mes Lietuvoje dar nebuvome jų taikę. Šiaip šlaitai jais yra tvirtinami, iš jų net galima suformuoti atramines sienas, atitinkamai juos išdėsčius iki 8 metrų aukščio. Praeitų metų pradžioje man teko vertinti techninį projektą ir man kilo įtarimų, kad taip, kaip yra išdėliota mūsų projektuotojų, tvirtinamoji konstrukcija nesusidaro. Nėra taip, kad gabionai visiškai netinka Gedimino kalno tvarkymo darbams, tiesiog kiekviena technologija konkrečiu atveju turi būti taikoma teisingai“, – aiškina profesorius.
Mokslininkas tęsia, kad vėliau jo spėjimas pasitvirtino: taip, kaip buvo sudėti gabionai, jie nėra šlaito tvirtinimo konstrukcija. Savo svoriu gabionai tik dar labiau slegia šlaitą.
„Aš gavau techninį projektą, konstrukcijų dalį, kur jau yra ir brėžiniai, raštai, techninės klasifikacijos ir matau, kad ta tvirtinimo konstrukcija nesusidaro. <...> Projektuotojai kritiką priėmė, bet paliko taip, kaip yra. Nieko netaisė. <...> Tie gabionai dar yra papildoma apkrova ir jie patys pradės byrėti. Nes gabionų pagrindas yra toks: vietoj nukasto grunto pripilama žvyro. Ir gabionai kaip laiptai kyla į viršų. Bet tokio aukščio kalno vien gabionais nepadarysi. Kitas dalykas, kiekviena eilė gabionų prasilenkia ir jie vienas su kitu nėra niekaip sujungti ir jie nesudaro tvirtinamosios konstrukcijos“, – teigia J. Parasonis.
Pašnekovas pažymi, kad kalno tvarkytojai, architektai jam ne kartą pabrėžę, jog Gedimino kalno tvarkymo prioritetas yra atkurti šlaito konfigūraciją, buvusią iki pirmosios nuošliaužos. Anot jo, dėl šios priežasties gabionai ir buvo panaudoti.
„Pagrindinė problema yra ta, kad atskirais laikotarpiais, pradedant netgi tarybiniu, buvo žmonių, kurie galbūt labai norėjo atsižymėti ir nekompleksiškai (tai yra pagrindinė bėda) pradėjo judinti kalną: tai kokį šlaitą patvirtina ar pan., kompleksiškai nepasinagrinėję visko, kas ten vyksta ir kas bus po to, kai aš kažką padarysiu“, – akcentuoja specialistas.
Tačiau mokslininkas pripažįsta, kad šiuo metu Lietuvos nacionalinio muziejaus sudaryta profesionalų komanda diskutuoja, kaip kompleksiškai reikėtų sutvarkyti visą kalną. Nors nuo pirmosios nuošliaužos jau praėjo dveji metai, išsamūs viso kalno grunto tyrimai vis dar nedaryti, o iki šiol naudoti šlaito sutvirtinimo būdai, anot mokslininko, tik mėginimai surasti būdą, kaip iš tikrųjų išgelbėti visą Gedimino kalną. Teigiama, kad iki šiol kalno tvarkymo darbai apsiribojo jau susiformavusių nuošliaužų tvarkymo, o sprendimo, kaip užkirsti kelią nuošliaužoms, vangiai ieškota. Tikimasi, kad per šiuos metus (po dvejų metų nuo pirmos nuošliaužos) pagaliau pavyks priimti kompleksinį sprendimą.
GRYNAS.lt primena, kad iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau tam gali prireikti daugiau lėšų.