Tiltas - priemonė, o ne tikslas
Šiandien Klaipėdoje prasidėjo visuotinė miestiečių apklausa, kurioje vienas klausimas susijęs su naujo mokamo tilto per Kuršių marias statybomis. Pasak diskusijos moderatoriaus „SWECO Lietuva“ architekto - urbanisto Mindaugo Pakalnio, diskusijoje neketinta nuspręsti, kada prasidės tilto statybos.
„Tiltas – tik priemonė, o ne tikslas užtikrinti tvarią miesto, uosto ir Neringos plėtrą. Juk turime neįkainojamą gamtos paveldą, kurį suniokoti yra labai lengva“, - perspėjo architektas.
Kviesdami į diskusiją mes norime padėti miestui. Juk „Smiltynės perkėlos“ keltais per metus perkeliama per 600 000 automobilių. Visi jie važiuoja centrinėmis miesto gatvėmis. Verčiau tą srautą nukreipkime į užmiestį. Juk uostas – vienas svarbiausių ekonominių garantų Lietuvos valstybei, jo plėtros stabdyti negalima“, - sakė A. Vaitkus.
Akcentuoja neringiškių norus
Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas priminė, kad tiltas pats savaime nei spiria, nei kanda, tačiau miestui didelio poreikio jį turėti nėra.
Neringos savivaldybės tarybos narys Gediminas Vaidila, tiesiai šviesiai pasakė, kad neringiškiams tiltas yra gyvybiškai būtinas. „Neringiškiai ir savivaldybės taryba – už tilto atsiradimą. Tai būtų didžiulis palengvinimas Neringoje gyvenantiems žmonėms. Bet sprendimas priklausys ne nuo neringiškių. Manome, kad sugebėsime susitvarkyti su augančiais transporto srautais. Gąsdinama, kad pastačius tiltą gali prasidėti tranzitas į Kaliningradą, padidės apkrovos keliui Smiltynė-Nida. Nukentės kraštovaizdis. Bet juk ir šiandien niekas nedraudžia važiuoti per Kuršių neriją į Kaliningadą, bet niekas nevažiuoja. Nes tai reguliuojama ekonominėmis priemonėmis, dideliais mokesčiais iš abiejų pusių. Kaina aukšta, ji ir apsprendžia. Nustačius dideles kainas važiavimui per tiltą, automobilių skaičius smarkiai nesikeistų“, - svarstė G. Vaidila.
Jis priminė, kad šiandien „Smiltynės perkėlai“ Automobilių kelių direkcija kasmet perveda 4,5 mln. už neatlygintinus keleivius, už neringiškių perkėlimą keltais.
R. Baškytė: kas davė žmogui teisę keisti gamtą?
Ji priminė, kad nei Lietuvos, nei Klaipėdos apskrities, nei Klaipėdos miesto bendruosiuose planuose tilto nėra. Be to, paaiškino R. Baškytė, dar prieš 40 metų buvo susitarta, kad bus didinamas poilsiautojų patekimas į neriją vandeniu, o ne sausuma. O ką per tuos metus dėl to padarėme?
Laivų krovos „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška, priminė, kad uostas – Lietuvos ekonominis variklis, kuriantis darbo vietas visam regionui. „Turime ambicingą projektą įgyvendinti tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą. Kartą per savaitę pas mus atplaukia per 300 metrų ilgio okeaniniai laivai. Į uostą per metus – apie 7000 laivų. Laivyba uoste tik intensyvėja. Aš – už tiltą, kaip už traukos centrą. O gamtą galime kitais būdais saugoti. Automobilių srautus galime reguliuoti ekonominėmis priemonėmis. Tuo Kuršių nerija taptų dar patrauklesnė. Išsaugokime ir keltus, tačiau turėkime ir tiltą“, - kvietė verslininkas.
„SWECO Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras, sutiko, kad Klaipėdos uostas – svarbus šalies ekonomikai. Čia tiesiogiai sukuriama 4,5-5 proc. BVP, o netiesiogiai – apie 10-11 proc. Didesnės pridėtinės vertės kūrimo koncentracijos Lietuvoje nėra.
„Uostas ribojasi su miestu ir su unikalia saugoma teritorija. Piečiau – Kuršių marios, ekosistema, saugoma akvatorija. Jei neplėstume uosto, krova tik mažės. Uostas turi būti plėtojamas. Bet kaip sukurti patogią susisiekimo su kitu krantu infrastruktūrą? Juk ir susisiekimą su kitu krantu galime daryti kaip pramogą. Kiek tenka keltis į Smiltynę su užsieniečiais, jie nuolat pabrėžia – nepanaikinkite keltų“ – sakė A. Vaišnoras.
Kuršių nerija - Lietuvos Mona Liza
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Rimantas Taraškevičius, sakė, kad diskusijos dėl tilto vyksta ne vieną dešimtmetį. „Nei šalies, nei miesto bendruosiuose planuose tilto nėra. Nors liniją per marias ties Alksnyne savo planuose ketinome palikti. Sakėme, palikime ateities kartoms. Jie apsispręs, statyti tiltą ar ne. Tačiau tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą mus privertė tą brūkšnelį panaikinti. Dabar prie jo vėl grįžtame“, - sakė R. Taraškevičius.
Jis nesutiko, kad pastačius tiltą automobiliai vienas po kito puls važiuoti į Kuršių neriją. „Buvo metų laikotarpis, kai keltu persikelti į Smiltynę buvo galima nemokamai. Pagaminome lenciūgėlį, liepėme visiems susimokėti ir tuos srautus suvaldėme. O jungtis su Kuršių nerija reikalinga. Kodėl reikia panaikinti „Smiltynės perkėlą“? Gal keltai tegu plaukia lėtesniais tarpais, bet tegu lieka. Gal tik sunkvežimiams ar autobusams, bet tegu lieka“, - siūlė R. Taraškevičius.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, iškėlė klausimą, kam būtų reikalingas tiltas – žmonėms, ar verslui? „Jei žmonėms – pirmiau reikėtų pastatyti ant kelio į Rusnę. Ten tiltas žmonėms reikalingesnis. Jei verslui – kam tas tiltas? Jei lieka ir perkėla? Neseniai buvau nuvažiavusi į Rusijos Federacijai priklausančią Kuršių nerijos pusę. Pilnos pakelės ir miškai automobilių. Kaliningradas atvažiuoja į pliažą vienai dienai. Negi norime to ir Lietuvos pusėje? Kuršių nerija – kaip Mona Liza. Į Luvrą turistai eina tik dėl šio paveikslo. Jis trims stiklais, aptvertas ir saugoma, bet turistai eina. Taip ir į Lietuvą užsieniečiai važiuoja tik dėl Kuršių nerijos“, - tvirtino A. Feser.
Bijo, kad be tilto - Neringa bus pasiekiama tik turtingiesiems
VGTU profesorius Algirdas Šakalys taip pat sutiko, kad laivyba didėja, krova auga. „Laivybos intensyvumas tik didės. Kils trikdžių tikimybė. Gali būti, kad neprisikviesi ir pagalbos. Į Kuršių neriją bus galima tik sraigtasparniu nuskristi. O kas jį turi? Tik Tautvydas Barštys. Tad Neringa bus pasiekiama tik „barščiams“. Ji taps uždara teritorija. Nereikia supriešinti verslo ir žmonių. Pats laikas dabar kalbėti, o ne tuomet, kai kas nors atsitiks“, - siūlė profesorius.
2013 m. perkėlėme 615-620 tūkst. automobilių į abi puses. Pagrindinis srautas - 80 proc. per tris vasaros mėnesius. Visus kitus 9 mėnesius jokių srautų mieste, jokių trikdžių navigacijai.
Tiltas, priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos, kainuotų 170-230 mln. litų, be privažiuojamųjų kelių. O tuos 4,5 mln. vis tiek už neringiškius reikėtų mokėti. Juk jei tiltas bus mokamas, neringiškiai vis tek važiuodami per jį nemokės“, - priminė D. Butvydas.
Krovos kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis sakė, kad 1990 m. uoste buvo perkraunama tik trečdalis dabar perkraunamo kiekio. „O kokią krova bus po 20-30 metų? Laivyba intensyvėja, laivai didėja. Perkėla turi išlikti. Bet tilto būtinybė tikrai kils. Svarbu, kad ji nebūtų pavėluota. Tiltas prisimenamas per kiekvieną gaisrą, kuris kyla Kuršių nerijoje“, - įsitikinęs A. Kuzmarskis.