Nuo daugiabučio Justiniškėse – iki namo su geoterminiu šildymu
Skaitytoja Julytė GRYNAS.lt svečio teiravosi, ar gyventojai turi galimybę pasinaudoti ES parama renovuojant senus individualius namus ir gavo atsakymą, kad iš tiesų tai įmanoma. Tačiau V. Serbenta plačiau nedetalizavo, kaip galima pasinaudoti šia parama ir pasiūlė apie tai daugiau sužinoti apsilankius Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo internetiniame puslapyje laafi.lt.
Internautas Tomas V. Serbentos konferencijos metu klausė, ar verta modernizuoti visus daugiabučius, esančius mažuose miestuose ir kas juose gyvens po 15 metų? Jis pasiūlė pirmiausia išspręsti urbanizacijos klausimus.
„Į šį klausimą, visų pirma, įvertinus artimiausių metų perspektyvas, turėtų atsakyti savivaldybės. Reikia atkreipti dėmesį, kad paskutinius keletą metų savivaldybės yra labai aktyvios atrenkant ir atnaujinant daugiabučius namus. Jos ypatingai skatinamos atrenkat daugiabučius namus įvertinti ir galimus demografinius pokyčius ateityje“, - atsakė V. Serbenta.
Konferencijos svečias sulaukė ir asmeniško klausimo, kokiame name gyvena pats ir ar ketina jį renovuoti. Į šį klausimą Būsto energijos taupymo agentūros vadovas atsakė taip: „Daugelį metų gyvenau daugiabučiame name Vilniuje, Justiniškėse. Tuo metu, kai gyvenau daugiabučiame name, pastatas buvo dalinai atnaujintas: modernizuota šildymo sistema, pakeisti langai ir turiu pasakyti, kad po šios nedidelės modernizacijos pats asmeniškai pajutau šilumos taupymo efektyvumą. Šiuo metu gyvenu individualiame name, kurį įrengiau šiltą, efektyvų. Taip pat noriu pasakyti, kad šildymui naudoju alternatyvius energijos šaltinius. Tai yra geoterminis šildymas. Tokiu būdu prisidedu prie aplinkos tausojimo“.
Trims miestams pasisekė
Internautė, prisidengusi slapyvardžiu „Aleliuja“, V. Serbentai uždavė klausimą apie kvartalinę renovaciją. Svečio teirautasi, ar iš tiesų ji bus įgyvendinama Lietuvoje ir kur konkrečiai.
Anot konferencijos dalyvio, kvartalinė renovacija yra kitas žingsnis planuojant pastatų atnaujinimą ir energinio efektyvumo didinimą Lietuvoje. Pavyzdys šioje srityje Lietuvai yra Vokietija.
„Vokietijoje kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai įgyvendinami nuo 2011 metų ir šiuo metu yra parengta ir pradėta įgyvendinti apie 400 kvartalų atnaujinimo projektų. Dėl to Vokietijos patirtis mums yra labai svarbi ir susitikimo metu Berlyne su Vokietijos Aplinkos ministerija buvo sutarta, kad Lietuvai vokiečiai teiks ekspertinę ir techninę pagalbą rengiant trijų atrinktų savivaldybių kvartalų atnaujinimo projektus. Tikimasi, kad šių projektų rengimo metu Lietuva perims iš Vokietijos tinkamą patirtį, kuri sukurs galimybes pereiti nuo pavienių pastatų atnaujinimo prie kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo“, - aiškino Būsto energijos taupymo agentūros vadovas. Jo teigimu, demonstracinių projektų įgyvendinimui šiuo metu pasirinkti trys miestai: Birštonas, Šiauliai ir Utena. Projektai šiuose miestuose bus pradėti įgyvendinti 2015 metų pradžioje.
Atsiperka per dešimtmetį
Skaitytojui Linui rūpėjo paklausti apie renovacijos atsiperkamumą. V. Serbenta patikino, kad daugiabučio namo renovacija atsiperka vidutiniškai per 10-12 metų. Jis taip pat priminė, kad po renovacijos priemonių įgyvendinimo (sienų, stogų šiltinimo, langų keitimo ir šildymo sistemos modernizavimo) žymiai pagerėja gyvenimo sąlygos: pakyla vidaus patalpų temperatūra, padidėja būsto vertė, atsiranda gražesnis vaizdas, sukuriantis gyventojams galimybę maloniau grįžti į namus, ir kt.
„Norėčiau priminti, kad atnaujinant pastatus laikomasi nuostatos, kad būtų įgyvendinamos tokios energiją taupančios priemonės, kad po šių priemonių įgyvendinimo sutaupytų lėšų dėl sumažėjusios energijos užtektų investicijų išmokėjimui ir tai nesukurtų papildomos finansinės naštos būstų savininkams“, - sakė konferencijos svečias.
Įvardijo priežastį, kodėl daugiabučiai nėra masiškai griaunami
Skaitytojai Jurgis ir Jurgutė V. Serbentos klausė apie daugiabučių namų griovimą: kiek tai realu, žinant, kad Kaune vieną socialinį daugiabutį iš tiesų nuspręsta griauti ir vietoje jo bus statomas naujas. V. Serbenta svarstymu, masinis daugiabučių griovimas Lietuvoje kol kas neprasidės.
„Iš tikrųjų tam, kad būtų griaunamas namas ir statomas naujas, reikia išspręsti dvi esmines problemas. Pirma, surasti bendrą sutarimą su butų savininkais. Antra, pasirūpinti finansais, kad esami butų savininkai būtų aprūpinami naujais būstais, o nugriovus esamą pastatą būtų iš ko pastatyti naują. Vertinant šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad esami pastatai gali tarnauti dar daugelį metų, matyt, yra aiškus atsakymas, kodėl Lietuvoje nėra masiškai griaunami senos statybos namai. Kad būtų galima atnaujinti pastatą, vienam kvadratiniam metrui reikėtų investuoti apie 500-600 litų, kai tuo tarpu norint nugriauti ir pastatyti naują, reikėtų investuoti maždaug 10 kartų daugiau“, - paaiškino konferencijos dalyvis.
Šiais metais iš viso jau renovuota apie 120 daugiabučių namų.Tai reiškia, kad apie 6000 šeimų džiaugiasi pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis. Dar apie 750 namų šiuo metu yra renovuojami pagal pasirašytas rangos darbų sutartis ir planuojama, kad jų renovacija bus baigta kitais metais. V. Serbentos teigimu, daugiausiai namų per šiuos metus atnaujinta Ignalinoje ir, pagal turimus duomenis, Ignalinoje kitais metais bus baigti atnaujinti visi neefektyviai energiją naudojantys pastatai. Iš didžiųjų miestų pagal savivaldybių įgyvendinamas programas prasčiausiai sekasi Klaipėdai, o iš mažųjų - Visaginui.
Tiki, kad renovuoti visada bus ką
Kitas skaitytojas V. Serbentos teiravosi apie jo viziją, kokia Lietuva bus po dešimtmečio, ar turėsite ką dar renovuoti, judant dabartiniais sparčiais renovacijos tempais. Svečias tikino manantis, kad Lietuva bus tikrai gražesnė, tačiau dėl sparčiai tobulėjančių technologijų renovuoti visada bus ką.
„Iš tikrųjų tikiu, kad gyvensime gražesnėje Lietuvoje. Ir tikrai tikiu, kad turėsime ką renovuoti. Visų pirma tai dėl to, kad atsiranda naujos technologijos, kurios vis labiau populiarėja ne tik Vakarų Europoje, bet ir mūsų šalyje. Vis labiau populiarėja alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas. Tokių kaip saulės kolektoriai ar geoterminis šildymas. Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinama apie 30 tokių projektų, kurie su standartiniu pastato atnaujinimu įgyvendina šias priemones. Manau, kad ir kitos priemonės, apie kurias šiuo metu dar nežinome, bet atsiras artimiausiais metais, padarys įtaką renovacijai ateityje“, - sakė V. Serbenta.
Po euro – kils kainos?
Skaitytojams taip pat buvo aktualūs klausimai dėl renovacijos kainų keitimosi po euro įvedimo. V. Serbenta labai gerų žinių šioje srityje neturėjo.
„Lyginant praėjusių metų ir šių metų kainas, renovacijos kainos padidėjo maždaug apie 20 proc. Dėl to, kad sausio mėnesį turėsime eurą, kaina iš esmės nepasikeis, tačiau dėl to, kad integruojamės į euro zoną ir kitose euro zonos valstybėse yra didesnis darbo užmokestis, tikėtina, kad ateityje tas gali turėti įtakos renovacijos kainų didėjimui“, - sakė Būsto energijos taupymo agentūros vadovas.
Paklaustas, ar renovacijos darbų atlikti į Lietuvą gali atvažiuoti net kinų (apie ką buvo užsiminęs ankstesnis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis – red. past.), V. Serbenta teigė apie tai nieko negirdėjęs, tačiau patikino, kad šiuo metu prie renovacijos projektų darbuojasi kelios lenkų įmonės, taip pat didelį susidomėjimą rodo Ukrainos ir Baltarusijos statybininkai.
Skaitytojas Virginijus konferencijos metu neslėpė nusivylimo esama padėtimi Lietuvoje ir kėlė retorinį klausimą, ar įgyvendinti renovacijos projektai gali parginti masiškai emigruojančius tautiečius.
V. Serbenta situaciją įvertino realistiškai: „Be jokios abejonės, vien renovuoti namai tautiečių negrąžins namo, tačiau renovacijos procesas gali prisidėti prie išvykusių lietuvių grįžimo namo dėl padidėjusios darbo pasiūlos statybos sektoriuje“, - skaitytojui atsakė jis.