Jei Seimas įstatymo pakeitimui uždegs žalią šviesą, norintiems vykdyti statybas nebebus užkraunama pareiga rengti ir finansuoti teritorijų planavimo dokumentus. Tai turės atlikti pačios savivaldybės.
Tiesa, ši nuostata sulaukia jų nepasitenkinimo, kuris argumentuojamas lėšų stygiumi. Tačiau GRYNAS.lt kalbintas M. Narmontas savivaldybių būgštavimų nesureikšmina, teigdamas, kad tokia praktika paplitusi didžiojoje dalyje išsivysčiusių valstybių.
- Dėl kokių priežasčių buvo nutarta keisti Teritorijų planavimo įstatymą?
- Redakcija, kuria šiandien vadovaujamės, buvo priimta 2004 m. Mes pastebėjome nusiprocedūrinimo procesą. Teritorijų planavimas apaugo įvairiomis procedūromis. Šiandien galioja toks Teritorijų planavimo įstatymas, kuris realiai neužtikrina tikro teritorijų planavimo. Jį pakeičia žemėtvarkos procesai. Šito norima atsisakyti. Maža to, bet kokie veiksmai, liečiantys žemę, ypatingai miestuose, buvo sietini su detaliojo plano rengimu. Sistema buvo neaiški ir paini. Įstatymo tikslas – supaprastinti, paspartinti ir suaktyvinti teritorijų planavimą.
- Visų pirma žmonės statyboms turėtų pasirinkti tas vietas, kur savivaldybės bendrasis planas leidžia gyventi. Tai bus gyvenamosios teritorijos, kuriose bus galima vykdyti statybas daug paprasčiau nei iki šiol.
Jeigu žmonės koncentruotųsi ir gyventų ten, kur bendrasis planas leidžia, pigtų infrastruktūros išlaikymas. Kiekvienas kilometras elektros laidų, vandentiekio, nuotekų vamzdžio kainuoja. Todėl kuo mes glausčiau gyvenam, tuo pigiau. Pigiau tiesti kelius ir žiemą juos valyti, barstyti ir pan.
Einama europiniu keliu ir įstatyminėmis nuostatomis siekiama reguliuoti taip vadinamą urbanistinį sprogimą. Jeigu analizuotumėte, kaip išsidėstę didieji miestai, aiškiai pamatytumėte, kad aplink Vilnių ir Klaipėdą išsidėsčiusios gyvenvietės atrodo chaotiškai ir stichiškai.
- Taip pat pataisų rengėjai teigia, kad pakeitimai pritrauks daugiau investicijų. Kiek, jūsų nuomone, užtruks, kol investuotojai susipažins su naująja tvarka ir imsis ryžtingų veiksmų?
- Aš neturiu informacijos, kiek yra laukiančių įstatymo pakeitimo, bet galiu patikinti, kad susidomėjimas ir poreikis yra labai didelis. Žmonės pavargę nuo biurokratizmo ir laukia, kada savo žemėje lengvesniu būdu galės susitvarkyti buitį. Interesantų ratas labai įvairus – nuo stambių investuotojų iki lietuvių išeivių, gyvenančių Anglijoje ar Airijoje. O kol pasklis gandas, ko gero, užtruks keletą mėnesių.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad jei Seimas įstatymą priims, jis įsigalios nuo sausio 1 d., kadangi iki įstatymo įsigaliojimo reikia parengti labai daug poįstatyminių teisės aktų.
- Vis dėlto savivaldybėms naujoji tvarka kelia nemažai nerimo, kadangi detaliųjų planų rengimas kris tik ant jų pečių. Jos sako, kad tam gali neužtekti pinigų. Ar nuogąstavimai turi pagrindo?
- Jos ir šiandien turėtų rengti teritorijų planavimo dokumentus. Be to, tiesmukai žiūrint, planuojamas tam tikras finansavimas iš ES. Bet kokiu atveju savivaldybės turi įprasti planuoti savo teritorijas ir tai finansuoti, nes jos yra šeimininkės. Konstitucija sako, kad savivaldybės tvarkosi savo teritorijoje. Naujasis įstatymas sukonstruotas taip, kad investuotojui ir gyventojui statyboms nereikės rengti jokio teritorijų planavimo dokumento.
Matyt, bus pereinamasis laikotarpis, per kurį savivaldybės suvoks, kad joms tai yra būtina. Mes savo ruožtu ieškosim finansavimo šaltinių, bet jie tikrai nebus tokie, kokie buvo iki šiol.
- Kaip Lietuva pagal teritorijų planavimo procedūrų sudėtingumą atrodo regioniniu mastu?
- Pavyzdžiui, latviai įstatymą pakeitė neseniai. Jų planavimo principas yra panašus. Rusijoje planavimas trunka žymiai ilgiau – vos ne tris kartus. Bet ten, matyt, viskas priklauso nuo politinės valios. Mums ši šalis nėra pavyzdys. Skandinavijoje tie procesai užtrunka ilgiau. Bet reikia atsižvelgti į šių valstybių amžių.
Lietuva nepriklausoma 20 metų, todėl mes turime būti daug dinamiškesni. Taip pat būdami mažesni, turime būti lankstesni. Naujasis įstatymas leis mums savo regione būti vieniems pažangesnių investicijų skatinimo prasme, būsime daug konkurencingesni.
- Iki šiol pasigirsta skundų, kad savivaldybių tarybos kai kada specialiai delsia tvirtinti detaliuosius planus ir tokiu būdu vilkinama statybų pradžia. Kaip numatoma spręsti šią problemą?
- Dažnai detaliojo plano rengimas užtrukdavo metus ar dvejus, nes kažkas tiesiog nesilaikydavo įstatymo. Todėl buvo pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas, kuriuo nustatoma atsakomybė už derinimo ir tvirtinimo pažeidimus.
Iki šiol detaliuosius planus tvirtindavo savivaldybės taryba arba administracijos direktorius jos pavedimu. O dabar numatyta, kad detaliuosius planus tvirtins tik administracijos direktorius, kadangi jam galima taikyti atsakomybę. Jos negalima taikyti savivaldybės tarybai.
- Jei naujajai tvarkai Seimas pritars, kaip ji paveiks saugomas valstybės teritorijas?
- Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai yra minimalūs. Kalbama apie supaprastinimą. Šiek tiek sumažiname dokumentų skaičių – integruojame juos. Šiandien turime saugomos teritorijos ribas, kaip teritorijų planavimo dokumentą, ir tvarkymo planą. Bet visiškai nelogiška vieną dieną pataisius ribas kitą dieną rengti naują tvarkymo planą tam tikriems sprendiniams nustatyti. Todėl nusprendėme, kad tvarkymo planas turėtų apimti ir saugomos teritorijos ribas. Kitaip tariant, ribos turi būti sudėtinė tvarkymo plano dalis. Tai yra pagrindinis pakeitimas. Savivaldybės ir saugomos teritorijos derinant dokumentus turės dar glaudžiau bendradarbiauti.
Buvo versija, kad būtų rengiamas vienas saugomų teritorijų kompleksinis planas, tačiau mes susidūrėme su labai rimtomis konstitucingumo problemomis. Konstitucija ir Vietos savivaldos įstatymas sako, kad teritorijų planavimas yra Savivaldybės savarankiškoji funkcija ir jos riboti negalima. Europoje yra praktika, kad juridinę galią turi vienas planas. Tai paprastai būna savivaldybės bendrasis planas. Šito įstatymo siekis – nustatyti, kad turėtume vieną planą.