Tarą turėtų priimti visi didieji prekybcentriai
Aplinkos ministerijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekte numatoma, kad visą išvardytą tarą bus įpareigotos supirkti visos didesnės šalies parduotuvės. Kiek konkrečiai bus mokama už šią tarą – kol kas neskelbiama, prasitariama tik, kad mokestis turėtų būti kaip pakankama motyvacija vartotojams atnešti butelį į parduotuvę.
„Tikiuosi, kad siūlomi įstatymo papildymai Seime bus priimti iki sesijos pabaigos. Įstatymas įsigaliotų nuo 2015 m. Taigi visus kitus metus turėtume laiko pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui. Sukūrus sistemą, kurioje žmonės būtų ekonomiškai suinteresuoti nešti plastikinį butelį atgal į supirktuvę ar parduotuvę, pasiektume, kad tokios rūšies atliekos nebekeliautų į sąvartyną, o būtų perdirbamos“, – taip rengiamą įstatymo projektą yra įvertinęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildyme numatoma, kad plastikinę ir metalinę tarą turės priimti visi didesni prekybos centrai, o mažesnės nei 20 kv. m prekybos vietos (išskyrus kaimo parduotuves), ir prekyvietės, kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos užstato grąžinimo sistemos vykdyti neprivalės. Tiesa, numatomas prekybos plotas, kuriame bus privaloma užtikrinti būsimo užstato sistemos veikimą, dar gali keistis. Siūloma, kad užstatas už parduodamų gaminių pakuotes vartotojams ar gaminių naudotojams galės būti grąžinamas grynaisiais pinigais arba jiems suteikiama teisė įsigyti prekių už sumą, lygią užstato dydžiui.
Verslas nenori prarasti investicijų
Bendrovės „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius sutinka, kad užstato sistema yra viena iš pakuočių atliekų tvarkymo priemonių, taikomų kai kuriose Europos valstybėse, tačiau Lietuvoje, jo teigimu, sekti tokiu pavyzdžiu nereikėtų skubėti.
Todėl mums, atliekų tvarkytojams, kyla nuogąstavimų, kad įvedus depozito sistemą, didelė dalis stiklinės, metalinės ir plastikinės taros iškeliaus iš bendro rūšiuojamo surinkimo – ko pasėkoje visos padarytos investicijos į rūšiuojamąjį surinkimą bei konteinerius, infrastruktūrą, automobilius, rūšiavimo gamybines bazes, žmonių edukaciją, nueis perniek“, - kritiką išsakė S. Budrevičius.
Jo teigimu, už visus šiuos pokyčius vis tiek turės sumokėti galutinis vartotojas. Konteneirius ir toliau reikės vežti, nes juose bus ir kitų antrinių žaliavų: „Ir toliau reikės tvarkyti maišelius nuo dešrelių ar sūrio įpakavimus, saldainių įpakavimus ir t.t., todėl tie kaštai, kurie guli visų pakuočių tvarkymui, bus perskirstyti mažesniam asortimentui ir natūralu, kad tai paveiks mus visus“.
Baiminasi, kad žmonės nustos rūšiuoti
S. Budrevičius sutinka, kad depozito sistema paskatintų geresnį antrinių žaliavų surenkamumą, tačiau šiuo metu nėra iki galo baigta jau suplanuota reforma, kurią įgyvendinus, taipogi būtų pasiekiami ne ką blogesni rezultatai.
„Negalėčiau būti nesąžiningas ir neteigiu, kad tokia sistema visiškai nereikalinga, tačiau, mano manymu, tai yra truputėlį per ankstyvas žingsnis. Neišsėmus galimybių ir iki galo neatlikus reformos, gali sumenkti kitos pakuotės rūšiavimo akcentas“, - pabrėžia S. Budrevičius.
Maža to, pašnekovas svarsto, kad įvedus depozito sistemą plastikinei ir metalinei tarai, tai sukeltų tam tikrų nepatogumų pačiam vartotojui: „Įsivaizduokime, kad privačiame ar daugiabutyje name gyvenantis žmogus turės turėti dar papildomos vietos po kriaukle ar kur kitur, kad rūšiuotų pakuotę, kuri bus metama į konteinerius, ir rūšiuoti kitą pakuotę, kuri bus nešama į depozito sistemos supirktuves. Susidaro situacija, kad žmogus turės ir rūšiuodamas dar papildomai rūšiuoti“.
Verslui tektų finansuoti dvi sistemas
„Žaliojo taško“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas GRYNAS.lt teigė galintis kalbėti 25 proc. rinkos dalyvių, kurie yra „Žaliojo taško“ steigėjai ir dalininkai, – t. y. 29 Lietuvos gamintojų ir importuotojų, pradedant „Maxima LT“ ir baigiant „Pieno žvaigdžėmis“ ar aludariais „Švyturiu“, „Kalnapiliu“ ir t.t. – vardu.
„Lietuvoje egzistuoja gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, kuris yra taikomas 24 ES šalyse iš 28. Pagal šį principą, turime dalyvauti išleistų pakuotų gaminių pakuočių surinkimo ir sutvarkymo procese, jį finansuoti. Šiuo metu tas sutvarkymas vyksta rūšiuojamo surinkimo būdu, naudojant konteinerius, atliekų paėmimą iš didelių surinkimo talpų, kurios yra stambiausiose prekybos centruose. Privalomo užstato, arba depozito sistema atsiranda kaip papildoma antroji sistema tam pačiam uždaviniui išspręsti ir tuomet gamintojai ir importuotojai turės bendrai finansuoti abi sistemas – jau esamą konteinerinę (kurioje bus surenkama apie 85 proc. visų pakuočių atliekų) ir dar apie 15 proc. atliekų, kurios nueitų į kitą lygiagrečiai veikiančią depozito sistemą“, - aiškina „Žaliojo taško“ komercijos direktorius.
Verslininko teigimu, kitų šalių, kuriose depozito sistemos egzistuoja, pavyzdžiai rodo, kad abiejų atliekų tvarkymo sistemų finansavimas yra brangesnis nei vienos. Tiktai proporcijos keisis skirtingai – tiems gamintojams ir importuotojams, kurių pagrindiniai produktai, tvarkomi per depozito sistemą, finansinė našta galbūt sumažės, bet likę 85 proc. - tvarkysis brangiau, dėsto A. Makauskas.
Užstatas tinka švedams ir vokiečiams
„Vokietijoje buvo kita įvedimo priežastis. Aludariai su valstybe sudarė susitarimą, kad užtikrins tam tikrą produkcijos gaminimo lygį sugrąžintinoje taroje. Pas mus sėkmingai alaus buteliai sugrąžinami vykdant prekybą, o bendros tendencijos Europoje yra tokios, kad pakartotinio naudojimo pakuočių išleidimas truputį sumažėjo, todėl reikėjo ieškoti kitokio pakuočių susigrąžinimo būdo“, - teigė antrinių žaliavų surinkimo bendrovės komercijos direktorius.
Kuo mažiau grąžins, tuo bus pigiau
Ministerijos argumentai, įvedant depozito sistemą plastiko ir metalo tarai, yra paremti priekaištais atliekų surinkėjams, kad jie surenka nepakankamus kiekius atliekų, nei iš tiesų galėtų. Antrasis argumentas orientuotas į vartotojus, neva jie patys apklausose pasisakė, kad rūšiuotų noriau, nei matytų iš to tiesioginę naudą sau. Trečias argumentas, anot A. Makausko, kuriuo remiasi depozito sistemos šalininkai, yra, kad tokia sistema būtų efektyvesnė, nes padėtų surinkti daugiau perdirbamų atliekų.
„Iš tikrųjų ji yra efektyvesnė, tik vienintelė sąlyga – kiek atgal nupirktų užstatinių pakuočių bus sugrąžinta, nes nuo to priklausys sutvarkymo kaštai. Jeigu bus sugrąžinta 100 proc., depozito sistema bus labai brangi. O jeigu bus sugrąžinta tik 80 proc., t.y. 20 proc. pirkėjų sumokėtų pinigų parduotuvėje liks depozito sistemoje, ji ta sąskaita galės save finansuoti. Jeigu jūs nupirksite PET butelį ir sumokėsite papildomai 25 centus, bet jo atgal nesugrąžinsite, o paliksite prie laužo ar paežerėje, ar išmesite į konteinerį nenorėdami gaišti laiko, tokiu atveju sistema iš jūsų uždirbs 25 centus. Kuo bus mažesnis grąžinimo lygis, tuo sistema bus pigesnė“, - sakė A. Makauskas.
Kodėl sistema patraukli aludariams?
„Žalioji taško“ komercijos direktorius pripažįsta, kad depozito sistema atrodo patraukli aludariams. Taip yra dėl to, kad jie skaičiuoja savo kaštus ir jiems tinkamai veikianti plastiko ir metalo taros depozito sistema galėtų palengvinti iškeltų pakuočių tvakymo uždavinių įgyvendinimą.
Aludariams, anot pašnekovo, tinkamai veikianti depozito sistema taip pat galėtų atpiginti atliekų tvarkymo kaštus: „Bet visi kiti, kurie nepateks į depozito sistemą, t. y. 85 proc., jie puikiai supranta, kad dėl dalies pakuočių kiekio išėjimo į antrą sistemą, padidės savikaina, kaštai“, - sakė A. Makauskas.
Dėl pateikto Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo papildymo projekto Seime turėtų būti balsuojama kitų metų pavasario sesijoje. Jeigu projektui bus pritarta, depozito sistema įsigaliotų nuo 2015-ųjų.
Lietuvoje nuo 2006 m. taikoma 25 centų užstato sistema daugeliui pakartotinio naudojimo stiklinių alaus butelių. Ministerijos duomenimis, tokiu būdu gamintojams pakartotiniam naudojimui grąžinama ir į sąvartynus nepatenka apie 85–90 proc. šios taros. Lygiagrečiai su siūlymais įvesti
užstatą plastikinei ir metalinei tarai, Aplinkos ministerija ruošiasi peržiūrėti ir nuo 2006 m. nekeistą užstato dydį stiklinei pakartotinio naudojimo tarai.
Aplinkos ministerijos užsakymu 2009 m. atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, kad užstato sistema atsirastų ne tik buteliams, bet ir kitai tarai, pritarė 74 proc. apklaustųjų.