Aptiko sąvartyną
Metaliniai garažai Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose pradėjo kurtis dar sovietmečiu. Tuomet valstybinėje žemėje juos buvo leista statyti laikinai – 3–5 metams. Vis dėlto ten jie liko stovėti dešimtmečiams, kol galiausiai buvo priimtas sprendimas juos nukelti.
Vilniaus miesto savivaldybė yra skelbusi, kad Vilniuje iš viso stovėjo apie 10 700 metalinių garažų, o jų masyvai užėmė 51 hektarą valstybinės žemės. Masyvų užimamas plotas prilygo maždaug 71 futbolo aikštei arba trečdaliui Vingio parko teritorijos.
Be to, kad tokie garažai užėmė valstybinę žemę, kurią tikrai buvo galima panaudoti geresniems tikslams, jie taip pat tapdavo ir savotiškais sandėliais, neretai jų teritorija virsdavo ir nebereikalingų daiktų bei atliekų (dažnai pavojingų aplinkai) sąvartynu. Vis dėlto panašu, kad situacija nelabai pasikeitusi ir šiandien.
Vilnietis Arnas užtiko savavališką pačių gyventojų suneštą sąvartyną. Juo tapo buvusi garažų teritorija Karoliniškėse.
Vaizdai vietoje tikrai verčia užsidengti akis, o ir kvapas riečia nosį. Į vietą nuvykęs „Delfi“ fotografas užfiksavo, kaip viskas atrodo. Iš nuotraukų matyti, kad čia tempiamos ne tik senos padangos, bet ir statybinės, buitinės atliekos, riogso senų automobilių dalys, o kai kuriuose apleistuose, tačiau vis dar stovinčiuose sukrypusiuose garažuose, panašu, įsikūrė benamiai.
Vyksta net teismai
Nelegalių metalinių garažų likvidavimą Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo prieš dvejus metus ir teigia, kad šiandien jų jau nukelta apie 80 proc. Tiesa, kai kurie gyventojai delsia ar atsisako tokius garažus išvežti, taigi šios situacijos sprendimo dažnai tenka ieškoti ir teismo keliu.
Savivaldybė yra rašiusi, kad gyventojai turi nusikelti garažus į savo žemę arba priduoti metalo laužui, kitu atveju garažų nukėlimas vyks priverstine tvarka. Tuomet garažų savininkams ar jų naudotojams teks apmokėti priverstinio nukėlimo, saugojimo ir bylinėjimosi teisme išlaidas.
Garažų nenusikėlusiems savininkams gresia administracinė bauda (nuo 300 iki 1200 eurų) už savavališką žemės užėmimą.
Skaičiuojama, kad iš 10,7 tūkst. metalinių garažų iki 2023 m. kovo 1 d. yra nukelta 8,5 tūkst. Tai leido atlaisvinti daugiau nei 40 ha ploto. Dalis savininkų garažus nusikėlė geranoriškai, kitiems prireikė teismo ir antstolių paraginimo. Teisme inicijuotos 167 bylos – tiek dėl pavienių metalinių garažų nukėlimo, tiek dėl kelių garažų ar jų blokų pašalinimo. 155 bylos jau yra pasibaigusios, – buvo rašoma savivaldybės pranešime spaudai.
Tiesa, nedidelė dalis garažų yra privačiose teritorijose, kur savivaldybė jų pašalinti įpareigoti negali, tačiau sako, jog vis paragina savininkus susitvarkyti.
Teršia aplinką
Apie tai, kokių atliekų galima rasti senųjų garažų teritorijose ir kaip tai veikia aplinką, paklausėme Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Veronikos Masalienės. Anot jos, šiose vietose dažnai susikaupia daugybė pavojingų atliekų, kurios teršia aplinką ir kelia pavojų žmonėms.
„Dalis nebetinkamų naudoti automobilių detalių yra priskiriamos pavojingoms atliekoms, nes jos gali būti pavojingos aplinkai, degios ir toksiškos. Pavyzdžiui, senų amortizatorių, kuro ir tepalo filtrų, akumuliatorių sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir ėsdinančių medžiagų, todėl netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką jie tampa itin dideliu taršos šaltiniu.
Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva – vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių, tereikia vieno litro alyvos, kad būtų užterštas milijonas litrų vandens. Gamtoje padangoms suirti gali prireikti ir 140 metų, jos dažnai tampa gaisro priežastimi. O kai padangos dega tam nepritaikytose krosnyse, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų“, – pasakoja ji.
Anot pašnekovės, aplinkosauginiu požiūriu daugiausia problemų kelia transporto priemonių atliekos, kurios yra bevertės – naudotos padangos, plastikai, gumos, stiklai, kai kurios salono dalys, taip pat alyvos atliekos, už kurių pridavimą reikia sumokėti: „Nelegalūs automobilių ardytojai ar veiklos apimtis slepiantys autoservisai atsirenka vertę turinčias atliekas ir jas priduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bevertes atliekas sandėliuoja arba šalina netinkamai – pamiškėse vis dar galime pamatyti besimėtančių padangų, o aplinkosaugininkai kasmet fiksuoja pažeidimus, kai patalpoms šildyti naudojama panaudota automobilių alyva.“
V. Masalienė primena, kad teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius. Eksploatuoti nebetinkamas transporto priemones ardyti gali tik leidimą tuo užsiimti bei specialių žinių turintys fiziniai ir juridiniai asmenys. Ji sako, kad pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, didžioji dalis eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekų turi būti panaudota pakartotinai, panaudota bei perdirbta, o teisėtai pašalinti galima vos 5 proc.
Žada sutvarkyti
Pasikreipus į Aplinkos apsaugos departamentą šis informavo, kad reaguoja į visas jo veiklai priskirtas situacijas, tačiau šis atvejis – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkymo ir švaros taisykles, „Iškėlęs laikiną statinį (metalinį garažą, kioską ar kitą), jo savininkas ar teisėtas valdytojas, naudotojas tuo pačiu privalo išvežti daiktus, atliekas, šiukšles ir sutvarkyti žemės sklypą, kuriame stovėjo laikinas statinys. Jei nėra sutvarkomas žemės sklypas, kuriame stovėjo laikinas statinys, Savivaldybės administracijos atsakingas padalinys organizuoja šio žemės sklypo tvarkymo darbus Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.“
Susisiekus su Vilniaus miesto savivaldybe sužinojome, kad situacija dėl savavališko sąvartyno Karoliniškėse jai yra žinoma, o visa susijusi informacija perduota UAB „Grinda“, kuri išvežti atliekas planuoja dar šią savaitę.
Savivaldybės teigimu, toje pačioje Karoliniškių vietoje susiformavusį savavališką sąvartyną „Grinda“ jau tvarkė anksčiau, tačiau šiemet, atšilus orams ir prasidėjus padangų keitimo sezonui, jis vėl formuojasi.
„Grindos“ atstovas informavo, kad už teritorijų tvarkymą atsakingos įmonės, kurios rūpinasi, kad būtų nukastas sniegas, nušluoti šaligatviai, surinktos šiukšlės bei atlikti kiti miesto priežiūros darbai, tačiau išskirtiniais atvejais, kai randami panašūs sąvartynai, pavojingų atliekų kaupimo vietos, savivaldybė kreipiasi į „Grindą“. Jos darbuotojai šias šiukšles išrūšiuoja ir išveža į tokių atliekų surinkimo vietas ar priduoda jų teisėtiems tvarkytojams.
Tiesa, už tokių nelegalių sąvartynų sostinėje tvarkymą susimoka patys vilniečiai.
Kur priduoti atliekas
GIA direktorė V. Masalienė primena, kur galima priduoti buvusių garažų vietose susidariusias atliekas.
Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima rasti visą informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.
Informaciją apie įvairias atliekas, jų pridavimo galimybes ir tvarkymą taip pat galima rasti svetainėje www.atliekos.lt.
Buvusių garažų vietose gali likti ir elektronikos, baterijų atliekų. Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti svetainėje www.atliekos.lt/autoservisai/.