Pavagia 10 proc. medienos
Neseniai Vokietijos interneto dienraštis „Spiegel Online“ paskelbė, kad didėjant energijos kainoms (vien šią žiemą šildymo kainos šoktelėjo apytikriai 22 proc.) vis daugiau vokiečių pradėjo apšildyti savo būstus malkomis kūrenamais židiniais.
Židinių paklausa per pastaruosius kelerius metus Vokietijoje nuolat didėjo. Vien 2011 metais, anot Vokietijos žurnalo „Focus“, vokiečiai nusipirko 400 tūkst. tokių židinių.
Auganti židinių paklausa lėmė ir aukštesnes medienos kainas, tad, užuot pirkę malkas, kai kurie vokiečiai įsigudrino jas vogti.
Kaip rašė dienraštis „Spiegel Online“, padaugėjo tokių, kurie tiesiog atvažiuoja į mišką, sustoja, atsidaro bagažines, susikrauna medieną ir nuvažiuoja.
„Daugybė miškininkų, sugrįžę prie savo paliktų medienos krūvų, aptinka, kad jos arba sumažėjo, arba jų išvis neliko“, - skundėsi šiaurės rytinėje Vokietijoje esančios Brandenburgo žemės miškininkų asociacijos vadovas Enno Rosenthalis.
Vagys Vokietijos miškų savininkams neša nemažus nuostolius. Pavyzdžiui, kasmet iš Brandenburgo miškų pavagiama apie 10 proc. medienos. Dėl to, apytikriais E.Rosenthalio skaičiavimais, patiriama apie 500 tūkst. eurų nuostolių.
Kad apsaugotų medieną nuo ilgapirščių, vokiečiai ant rąstų krūvos pritaiso GPS prietaisus, padedančius susekti vagis.
Kirtimų sumažėjo 8 kartus
Tai, kad ir Vokietijoje susiduriama su medienos grobstymo problema, gerokai nustebino GRYNAS.lt portalo kalbintus urėdijų atstovus. Mūsų šalyje su neteisėtais kirtimais ir medienos grobstymu jie kovoja jau nebe pirmus metus, tačiau nemanė, kad į tokius nusikaltimus linksta ir vokiečiai.
Visi pašnekovai sutartinai tvirtino, kad blogiausia padėtis su neteisėtu medienos kirtimu buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, 2000-2001 metais, prasidėjus miškų grąžinimo vajui. Tuomet atgavę miškus žmonės nelabai žinojo, kaip su jais elgtis. Galbūt bijodami, kad atgautą turtą gali vėl prarasti, o gal norėdami greito uždarbio, privačių miškų savininkai pradėjo masinius kirtimus.
Palyginti su tuometine situacija, dabar neteisėtų kirtimų sumažėjo apie aštuonis kartus.
Tarkime, 2001 metais savavališkai buvo iškirsta apie 50 tūkst. kub. metrų medienos. Iš šio kiekio net 42 tūkst. kub. metrų medienos buvo iškirsta privačiuose miškuose.
Pernai iš viso neteisėtai buvo iškirsta gerokai mažiau nei prieš vienuolika metų - 6,4 tūkst. kubinių metrų medienos. Iš šio kiekio - 5 200 kub. metrų medžių savavališkai nukirsta privačiuose miškuose.
Didžiausias kirtimas, fiksuotas pernai, buvo 260 kub. metrų.
Kalti ir patys savininkai
Valstybiniuose urėdijų prižiūrimuose miškuose fiksuoti 146 neteisėtų kirtimų atvejai. Jų metu iškirsta 1 200 kub. metrų medienos.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius džiaugėsi, kad dabar daugumą neteisėtų kirtimų atvejų pavyksta išaiškinti. Tarkime, pernai buvo išaiškinta 70 procentų neteisėtų kirtimų atvejų.
Kad miškas nebūtų grobstomas ir nebūtų vykdomi neteisėti kirtimai pagal teisės aktus turi užtikrinti patys savininkai. Tačiau apie pusę neteisėtų kirtimų privačiuose miškuose, anot A. Balčiaus, įvykdo ne pašaliniai, o patys miškų turėtojai, siekdami daugiau užsidirbti iš savo girių.
Maža to, vis dar atsiranda tokių savininkų, kurie net nežino, kur jų miškas yra, tad apie kokią jų turto priežiūrą ar saugojimą galima kalbėti.
Liberalesni įstatymai
Pasidomėjus, kaip taip ženkliai pavyko sumažinti neteisėtų kirtimų skaičių, kalbinti pašnekovai įvardijo keletą priežasčių.
Visų pirma, kaip pastebėjo A.Balčius, reikšmingai sumažinti neteisėtus kirtimus padėjo liberalesni įstatymai.
Prieš dešimtmetį ir daugiau be leidimo nieko kirsti neleista. Dabar savininkai gali be leidimo kirsti pavienius vėjavartus, vėjalaužus, sausuolius (su sąlyga, kad tai nebus plynas kirtimas). Taip pat, parašius laišką, ar teritoriniuose Miškų tarnybos skyriuose palikus pareiškimą, viename hektare miško galima iškirsti ne daugiau kaip tris kubinius metrus medienos savo reikmėms.
Nemažos baudos
Pagerinti situaciją padėjo ir gerokai griežtesnės baudos, kurios yra diferecijuotos pagal iškertamos medienos kiekį.
Dabar už neteisėtą iki 10 kub. metrų medienos kirtimą skiriama 200 - 400 litų administracinė bauda su kirtimo instrumentų ir medienos konfiskavimu. Iškirtus per 500 kub. metrų miško, gali tekti sumokėti ir 15-30 tūkst. litų baudą. Antrąkart per metus pagautas tą patį nusikaltimą darantis asmuo turi mokėti dvigubai didesnę baudą.
Maža to, neteisėtai kertantys miškus privalo atlyginti ir žalą aplinkai, kurios dydis priklauso nuo miško grupės. Pavyzdžiui, už pirmosios grupės miške padarytą neteisėtą kirtimą gali tekti mokėti 200, o ketvirtos grupės - 40 litų baudą už vieną kubinį metrą.
Prie viso to pridėjus nuostolių miško savininkams atlyginimą, susidaro nemenka suma.
Malkų pirkti nelinkę
Lietuvos miškų savininkams ir prižiūrėtojams rūpesčių kelia ir medienos vagys.
Pernai valstybiniuose miškuose buvo 41 medienos grobimo atvejis, iš kurių - 28 pavyko išaiškinti.
Vagysčių metu buvo pagrobta 719 kub. metrų medienos. Konfiskuota ir grąžinta 170 kub. metrų. Vagysčių metu padaryta žala siekė 67 tūkst. litų.
Kiek pagrobiama medienos iš privačių miškų, duomenų, deja, nėra. Tačiau, žinoma, mediena grobiama ir iš čia. Žmonės atvažiuoja į mišką su didesniais automobiliais, ar lengvosiomis mašinomis su priekabomis, prisikrauna paruoštos medienos ir išvažiuoja.
Ypač daug bėdų aplink Vilnių esančių miškų savininkams padaro romų tautybės aplinkiniai, kurie medienos, anot A.Balčiaus, savo reikmėms pirkti nelinkę.
Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Darius Stonis pasakojo, kad dabar mediena vagiama didesniais kiekiais, pasitelkiant į pagalbą stambesnę techniką.
Pasitaiko, kad grobstyti mišką susigundo ir jame dirbti nusamdyti darbininkai. Pernai vienai urėdijai pavyko susekti, kad medieną vogė ją krauti pasamdytas asmuo.
Pasidomėjus, ar žiemą medienos grobstymo atvejų padaugėja, pašnekovai teigė, kad vagys siautėja visais metų laikais.
Pradurdavo padangas
Žinoma, ir medienos vagysčių miškuose mažėja. Tam vėlgi pasitarnavo pasikeitusios sąlygos. Juk anksčiau dažnoje fermoje stovėjo gateris medienos pjovimui. Dabar to nebeliko.
A.Balčius prisiminė, kad seniau savininkai miškus saugodavo ir paprastomis, tačiau gana drastiškomis priemonėmis: po žeme paslėpdami lentas su į jas įkaltais vinimis, kad pradurtų vagių automobilių padangas.
Lietuvos miškininkai neslėpė, kad dabar, kaip ir kolegos vokiečiai, medienos apsaugą užtikrina ir techninėmis priemonėmis, tarp jų – GPS prietaisais.
„Tačiau tie prietaisai – nepigūs. Vieno GPS kaina – apie 800 litų“, - pastebėjo D.Stonis.
Medienai saugoti naudojamos ir stebėjimo kameros. Miškų sergėtojai džiaugėsi, kad pastangos apsaugoti produkciją ir techninėmis priemonėmis padėjo gerokai sumažinti medienos grobstymų.
„Prie kiekvieno keliuko žmogaus juk nepastatysi“, - sakė Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas. Tuo pačiu urėdas pridūrė, kad vien technologijomis nepasitikima. Idant apsaugotų paruoštą medieną nuo ilgapirščių, miškininkai stengiasi kuo dažniau lankytis miškuose, užsukti čia ir savaitgaliais ar per šventes.