Spanguolė yra erikinių šeimos visžalis augalas. Jos stiebas gulsčias, šakotas, lapai – smulkūs, ovalūs, trumpakočiai.
Nors Lietuvoje gerai žinoma viena spanguolių rūšis – paprastoji spanguolė, iš tiesų jų yra daugiau. Dar žinoma smulkiauogė spanguolė, kuri nedaug skiriasi nuo paprastosios – yra gerokai smulkesniais lapais ir vaisiais bei trumpesniais žiedkočiais, apyretė, ir stambiauogė spanguolė, kilusi iš Šiaurės Amerikos, tačiau auginama ir Lietuvoje.
Maži rausvi paprastosios spanguolės žiedai išauga ant gana ilgų (iki 5 cm) žiedkočių. Spanguolės pražysta nuo gegužės pabaigos. Vaisiai – rutuliškos, iš pradžių gelsvos, rausvos, paskui tamsiai raudonos uogos. Jos prinoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje ir laikosi iki pavasario.
Auga drėgnose vietose
Tačiau spanguolių galima rasti tik tam tikrose vietose. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos vadovas Juozas Labokas aiškina, kad spanguolynai yra drėgnose vietose, paprastai pelkėse. Anot mokslininko, spanguolės daugiausia auga aukštapelkėse ir tarpinio tipo pelkėse.
„Spanguolėms yra reikalingas pelkinis, arba durpinis, rūgščios fiziologinės reakcijos dirvožemis, medžiai ten nelabai auga (nes per šlapia), o jei ir auga pušaitės, tai jos dažnai būna mažos ir kreivos vadinamos pelkiniu paprastosios pušies ekotipu“, – pasakoja Botaniko instituto specialistas.
Didžioji dalis spanguolynų – rezervatuose
Kaip vienus didžiausių spanguolynų J. Labokas įvardija Čepkelių, Kamanų, Žuvinto pelkių rezervatus. Tačiau jų apsaugos statusas riboja ne tik lankymąsi šiose saugomose teritorijose, bet ir veiklą jose, todėl spanguoliauti čia galima tik gavus atitinkamą leidimą ir laikantis tam tikrų taisyklių.
Kamanų rezervate uogauti draudžiama, o Čepkelių ir Žuvinto rezervatuose galioja tam tikros, už saugomą teritoriją atsakingos institucijos nustatytos taisyklės. Pavyzdžiui, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato lankymo taisyklėse rašoma, kad uogauti ir grybauti rezervato tvarkymo plane nustatytuose plotuose leidžiama tik vietos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaimuose, esančiuose netoli rezervato. Uogauti ir grybauti leidžiama šviesiu paros metu (iki 17 valandos) 10 dienų nuo rugsėjo mėnesio pirmojo šeštadienio, turint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio rezervato direkcijos išduotą leidimą su nuotrauka arba leidimą be nuotraukos ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka. Ir uogauti, ir grybauti galima tik ne verslo tikslais.
Žuvinto biosferos rezervato gamtinių rezervatų lankymo tvarkos aprašyme pabrėžiama, kad tarp rezervatų lankymo tikslų yra ir grybavimas bei uogavimas. Tačiau uogavimas (spanguoliavimas) ir grybavimas, atsižvelgiant į nusistovėjusias tradicijas Žuvinto gamtiniame rezervate leidžiamas vietos gyventojams ne verslo tikslais ir tik pačių gyventojų poreikiams tenkinti. Uogauti ir grybauti gamtiniuose rezervatuose leidžiama, vadovaujantis šia tvarka: vietos gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą kaimuose, esančiuose netoli rezervatų; uogauti ir grybauti leidžiama šviesiu paros metu (iki 17 val.) vieną dieną pasirinktinai nuo rugsėjo mėn. pirmojo šeštadienio trijų dienų laikotarpiu; vietas, kuriose galima uogauti ir grybauti, nustato direkcija, atsižvelgdama į migruojančių paukščių nakvynės vietų apsaugos reikalavimus.
Laimei, J. Labokas pabrėžia, kad Lietuvoje yra daugiau pelkių, kurios nepriklauso saugomoms teritorijoms, ir kuriose galima laisvai spanguoliauti.
„Vienas žinomiausių mūsų šalyje yra Čepkelių raistas, tačiau ten yra rezervatas, todėl ne bet kas gali įeiti rinkti uogas, nors Čepkeliai yra viena didžiausių pelkių, kur spanguolės auga natūraliai. Be abejo, beveik kiekviename rajone yra mažų pelkučių, kur gyventojai gali spanguoliauti. Vien Pietryčių Lietuvoje galima priskaičiuoti keliasdešimt didesnių ar mažesnių pelkių, kur auga spanguolės. Praktiškai kiekviename rajone, kur tik yra aukštapelkių arba tarpinio tipo pelkių, yra ir spanguolių“, – tvirtina mokslininkas.
GRYNAS.lt primena, kad ir rezervatuose, ir kitose pelkėse spanguoliaujant būtina laikytis ir laukinės augalijos išteklių naudojimo taisyklių. Pagrindines jų rasite teksto pabaigoje.
Sausra įtakos neturėjo
Nerimaujančius, ar šiųmetės sausros neišdžiovino spanguolynų, J. Labokas ramina: spanguolių šiemet tikrai yra ir bus.
„Nežiūrint į tai, kad šiemet buvo sausiau, spanguolių šiemet yra. Kadangi pelkės turi drėgmės išsaugojimo savybę. Net jei pelkė dalinai nusausinta, galima rasti drėgnesnių plotelių, kuriuose gali augti spanguolės. Pati pelkė, jei drastiškai nepaveikta žmogaus veiklos, paprastai išsaugo drėgmę reikalingą spanguolėms“, – aiškina mokslininkas.
Anot J. Laboko, kadaise produktyvių spanguolynų būta kur kas daugiau, tačiau sovietmečiu vykdant melioraciją ir sausinant pelkes išnyko ir dalis spanguolynų. Prie to tiesiogiai prisidėjo durpių kasimas, miškų sausinimas, siekiant padidinti medynų produktyvumą. Kaip aiškina mokslininkas, net jei sausinamas miškas, esantis atokiau nuo pelkės, kurioje auga spanguolės, tai gali neigiamai paveikti ir spanguolyną.
Privaloma laikytis taisyklių
Nors kiekio ir laiko apribojimų spanguolių rinkimui nėra (prinokusias uogas galima rinkti kone ištisus metus), spanguoliaujant privalu laikytis bendrųjų laukinės augalijos išteklių naudojimo taisyklių. GRYNAS.lt primena, kad informaciją apie laukinės augalijos išteklių naudojimo taisykles galima rasti Aplinkos ministro patvirtintoje „Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje“.
Pasak J. Laboko, spanguoles reikėtų rinkti tada, kai jos jau prinokusios, jokiu būdu negalima draskyti ūglių ar šliaužiančių stiebų, naudoti neleistinų uogavimo įrankių (šukų). Už uogavimo taisyklių pažeidimus taikoma bauda nuo 10 iki 30 Eur.
Spanguolės nuo seno naudojamos žaizdų, šlapimo ligų, viduriavimo, diabeto, virškinimo sutrikimų, kepenų ligų gydymui. Yra įrodymų, kad spanguolės saugo nuo šlapimo takų uždegimų.